Aušrinei sukanka vieneri ir tai verčia susimąstyti, kokie buvo šie metai. Ir ne tik kaip augo ir keitėsi dukra, bet ir man pačiai, kokie pokyčiai įvyko manyje, o jų tikrai buvo!
Kaip gi paaugau aš? Labiausiai akivaizdus man pačiai dalykas, tai kontrolės paleidimas, nu aišku ne visiškai, bet su kūdikiu ant rankų tikrai viskas vyksta ne taip, kaip buvau suplanavusi, ne taip, kaip norėjau, kad kažkas vyktų. Ir jei anksčiau būčiau dėl to pykusi ir kažką kaltinus arba jausčiau nepasitenkinimą savimi, dabar tiesiog tenka priimti viską taip, kaip yra. Tokia realybė! :D nieko nesukontroliuosi ir nenumatysi. Bet būtent tai leidžia daugiau būti šiame momente, čia ir dabar, o ne savo galvoje, kuriant galimas ateities schemas ;)
O laikas įgauna visai kitą reikšmę, jokios prokrastinacijos! Nėra kada! Jei kažko nepadarysi dabar, gali ir nebepavykti iš vis. O per tą pusvalandį, kol mažylė miega irgi galima kalnus nuversti. Ir kaip vis tik greitai bėga laikas, aš per šiuos metus numečiau 5 kg, nes maitinu ir daugiau pokyčių neatrandu (išorėje), o mano vaikas pasikeitė neatpažįstamai ir kiek daug išmoko. Na o aš išmokau branginti tą laiką kur kas labiau, nei bet kada anksčiau, nes jis praeina ir viskas..
Kitas labai svarbus momentas, tai atradimas savyje visiskai naujų jausmų, pirmiausiai begalinę meilę savo vaikui. Žinoma su tuo seka ir begalinis nerimas ir baimė dėl jos :D juk esu visiškai atsakinga už kitą žmogų, kuris dar per mažas, kad būtų atsakingas pats už save. Ir visi tie jausmai, jautrumas, apskritai, vaikų poreikiams, empatija jų savijautai, savo svarbos jautimas suteikia tokią pilnatvę, kokios dar niekada nejaučiau! Nors tai tikrai kartais ir vargina, man atrodo būtent čia yra tikroji gyvenimo prasmė - auginti ir augti pačiai kartu.
Ir dar, kaip keičiasi pasaulio matymas tapus mama! :) Vieni dalykai pasidaro visiškai nebesvarbūs, o kiti įgauna labai didelę reikšmę, ane?
O kas pasikeitė jumyse kai tapot mamomis, ką atradot, ką supratot? Pasidalinkit. 😊