Pirmieji metai

Aušrinei sukanka vieneri ir tai verčia susimąstyti, kokie buvo šie metai. Ir ne tik kaip augo ir keitėsi dukra, bet ir man pačiai, kokie pokyčiai įvyko manyje, o jų tikrai buvo!

Kaip gi paaugau aš? Labiausiai akivaizdus man pačiai dalykas, tai kontrolės paleidimas, nu aišku ne visiškai, bet su kūdikiu ant rankų tikrai viskas vyksta ne taip, kaip buvau suplanavusi, ne taip, kaip norėjau, kad kažkas vyktų. Ir jei anksčiau būčiau dėl to pykusi ir kažką kaltinus arba jausčiau nepasitenkinimą savimi, dabar tiesiog tenka priimti viską taip, kaip yra. Tokia realybė! :D nieko nesukontroliuosi ir nenumatysi. Bet būtent tai leidžia daugiau būti šiame momente, čia ir dabar, o ne savo galvoje, kuriant galimas ateities schemas ;)

O laikas įgauna visai kitą reikšmę, jokios prokrastinacijos! Nėra kada! Jei kažko nepadarysi dabar, gali ir nebepavykti iš vis. O per tą pusvalandį, kol mažylė miega i