Kantrybė ir mamystė, beveik rimuojasi, nors tikriausiai daugeliui mamų kantrybė įgavo visai kitą prasmę, nei iki motinystės. Na ką, atėjo ir man tas laikas kai norisi iš savęs šiek tiek pasijuokti ir pasidalinti jausmais :) Tikrai lengviau buvo iš šono, su kūdikiu nešioklėje, stebėti kitas mamas, kaip joms pritrūksta kantrybės su savo dvimečiais ir galvoti, kad aš tai dar tokioje situacijoje išlikčiau rami... Cha cha cha, o gi, pasirodo, nebūtinai 🤣 nei šioje, nei kitoje.. 🤦♀️ Ir nesvarbu, ar aš suprantu savo vaiko elgesio priežastis ir pasekmes, ar ne, išlikti ramiai kartais darosi vis sunkiau 🙈 Tik tai daugiau susiję su manim pačia, o ne mano vaiku. Kas yra kantrybė, galime kalbėti plačiai, iš visų pusių, bet man dabar aktualu pakalbėti apie kantrybę, kai: - vaikui dygsta du dantys vienu metu, - kai naktys tapo panašios į metinuko, o ne dvimečio, - kai vaiko savarankiškumo intencija gerokai viršija jo gebėjimus ir dėl to frustracija tokia didelė, - kai karantino apribojimus jai suprasti sunku, o noras eiti į aikštelę niekur nedingo, - kai nepatinka drabužiai, ji namuose dažnai vaikšto be rūbų ir paskui pyksta, kad į lauką negalima eiti tik su striuke ant nuogo kūno, - kai maistas vėl tapo labiau žaidimas nei maistas ir viską mėto, trina, pilsto, - kai labai dažnai nori eiti maudytis, o išlipti iš vonios - ne, - kai viską nori daryti "pati", bet kažkas yra "negalima", - kai pervargus emocijos taškosi į visas puses, - kai žįsti prašo tiesiog fiziškai nepatogiausiu tam metu, - kai dažnai verkšlena, zirzena į ausį, - kai sportuoju jai smagiausia yra užlipti ant nugaros ir taip tapti dideliu svarmeniu, - kai iš džiaugsmo visaip makaluoja rankom ir kojom į visas puses ir tuo pačiu aptalžo ir mane, - kai turiu suprasti iš skirtingo zirzimo tono, ko prašo, nors žodžius žino ir naudoja, - kai į viską atsako "ne", ir tai gali reikšti tiek taip, tiek ne, tiek nežinau :D🥴 (Pasidalinkit savo - kai ... komentaruose, labai įdomu ir noriu atgalinio ryšio, kad ir jums taip yra 🤗) Bet, kokia visko esmė, kad man kantrybės visiems tiems dalykams tikrai užtenka, nes priimu tai, kaip normalius šio raidos etapo dalykus. BET, gi šiam pasauly egzistuoja ir mano poreikiai, norai, reikalai, ir kai nukenčia jie, o nukenčia, tada jau tos kantrybės ir nebeužtenka.. Esu labai ryškiai tai pastebėjusi, kad mūsų visų ramybei daugiau įtakos turi ne vaiko iššūkiai, o mano pačios asmeniniai iššūkiai, gyvenimo reikalai, sunkumai, kurių nespėju; poilsio, malonumų, atsipalaidavimo stoka,kažkokių poreikių ne patenkinimas. Na ir tada tas sudėtingesnis vaiko raidos etapas atrodo ir išveda iš kantrybės, atrodo, kad viskas dėl to. Bet ne :) Ir labai svarbu tai atskirti, svarbu nesuversti kaltės vaikui, nes jo raidos iššūkių tai niekas nepalengvins ir nepakeis. O gera žinia yra ta, kad mums tereikia daugiau dėmesio skirti sau, savo emocinei savijautai, būdent čia slypi visi klodai kantrybės ir ramybės. Jeigu mūsų poreikiai daug maž patenkinti, jei pakankamai laiko skiriam savo savijautai, jei atkreipiam dėmesį į savo emocinius išgyvenimus, tada ir vaiko poelgiai neišveda iš pusiausvyros. Kai vaiko elgesys kelia nepasitenkinimą, paklauskim savęs, ko man šiuo metu trūksta, kas iš tiesų man kelia šias emocijas, atsakymai gali būti susiję visai su kitais dalykais, nei vaiko elgesys, kuris tik trigerina ir taip mumyse esančias neišspręstas problemas. Kokia puiki galimybė daugiau pažinti save, mokytis ir augti auginant! 🌱 👩👧 #naturalimotinyste #augtiauginant #kantrybe Beatričė 🤗
