Kai verkia draugas, stengiamės suprasti, kas nutiko, kuo galime padėti, apsikabiname, būname šalia.
Kai verkia mūsų vaikas, kaip dažnai sakome "neverk" / "tu jau didelis"/ "imk sausainį"/ "nusiramink"?
Kai mums nuobodu, trūksta veiklos ar bendravimo - sėdime paniurę arba ieškome kompanijos. Kai tą daro mūsų vaikas, sakome "nezirzk" /, "kas yra" /, "va, pažiūrėk multiką".
Kai užsimanome konors skanaus ar netradicinio, keliaujame į kavinę arba išsitraukiame receptų knygą. Kai mūsų vaikas užsimano ledų, kartais kažkaip nesugebame to suprasti.
Kartais taip supykstame, kad rodos dūmai iš ausų pradės rūkti. Pakeliame balsą, neretai išsikrauname ir ant artimiausiųjų. Kai mūsų vaikas namuose emocingai išgyvena dienos įspūdžius lakstymas, rėkdamas ir trepsėdamas, svarstom kas su tuo mūsų vaiku negerai.
Esam tokios laimingos, kai netikėtai gauname gėlių, o nustembame, kai vaikas vis klausia, "ką man parnešei?".
Kai pasijaučiame vieniši ar liūdni, mus meile užpildo mylimo žmogaus glėbys. Kai mažylis tiesia į mus savo rankytes, pavargę priekaištingu balsu kartais sugriežiame "ir vėl tu nori ant rankų..."
Turėdami tiek patirties ir visą žodyną kartais nesugebame įvardinti, kaip jaučiamės, o to tikimės iš dvimečio...
Kai pirmą kart pamatėme tą mažą, trapų žmogeliuką, prisiekėme jį mylėti, kad ir kas benutiktų. Besąlygiškai. Kas pasikeitė?
Kodėl kartais nebesugebame suprasti, kad mūsų vaikas lygiai toks pats žmogus, kaip mes, turintis jausmų, norų, poreikių, idėjų.
Vien todėl, kad mums tos problemos atrodo mažos, nepadaro jų mažų. Visa tai, kas vyksta vaiko gyvenime yra jam svarbūs, dideli klausimai. Jausmai, kuriuos jis jaučia yra tie patys jausmai, kuriuos jaučia bet kuris suaugęs. Jie nėra paprastesni ar prastesni ar vaikiški. O vaikas nėra blogas, ar nenormalus, kai nesielgia taip, kaip mums atrodo normalu. Nėra nevykęs, kai neįgyvendina mūsų lūkesčių.
Tai tik reiškia, kad mes tuo metu nematome ir nepriimame vaiko tokio, koks jis yra - vaikiško, augančio, besimokančio. Tokio mažo ir pažeidžiamo šitame dideliame ir sudėtingame, bet įdomiame pasaulyje. Tokio, kokie taip dažnai būname ir mes patys.
❤