Kiekvienas mažas dalykėlis ir kasdienos nereikšmingas veiksmas mūsų vaikams yra tarsi įdomiausias dalykas pasaulyje, kurį reikia pakartoti ir išmokti. Pavalyti grindis, užsidėti kojines, apsiauti batukus, pačiam nulipti laiptais, įsėsti į autokėdutę, savarankiškai atsigerti iš buteliuko, pavalgyti ir t.t. O mes, būna stebim stebim ir kartais žvilgt į laikrodį - velnias, už pusvalandžio turim būti pas draugus, o ji vis dar tik su viena kojine, nes kitas rengimosi procesas kažkaip labai jau sulėtėjo :) ir tada automatiškai būna čiumpam vaiką, čiumpam rūbus ir ištariam tą stebuklingą laiką taupančią frazę: “duok man, bus greičiau”.
Pamenu atlikinėjau bakalaure savo pirmąją praktiką. Ten psichologė davė man krūvą užpildytų testų, ir man reikėjo apibendrinti ir pateikti išvadas. Tiesą sakant ne visai supratau, kokie kriterijai ir kuo remiantis turėjau tai apibendrinti, ir kam tos išvados bus skirtos. Bet kaip man buvo tai įdomu ir svarbu! Gilinausi į testus ir jų rezultatus, bandžiau aprašyti, kaip suprantu, žodžiu plušau iš peties. Tuomet atėjo ji, pažiūrėjo į mane užsikasusią popieriais, ir tikrai nieko blogo nenorėdama tarė: “ai duok man, bus greičiau”. Mane, atrodė, kad kažkas paėmė ir nusprigtavo nuo stalo, kaip kokią musę. Pasijutau, kaip visiškai mažas, bejėgis, kvailas daiktas, tiesą sakant, kaip koks š****s 🤦♀️😂
Kiekvieną kartą, kai mes atimam iš savo vaikų galimybę užbaigti procesą ar pasiekti rezultatą tokį, kokį jie jį mato ir kokio siekia, jie pasijaučia labai panašiai. Ir suprantu, jog nevisada galimybės leidžia laukti, toks yra gyvenimas ir tai normalu. O taip pat svarbu įsivertinti, ar vaikas yra pajėgus atlikti tą projektą (pvz.: užsidėti kelnes), ar gal jam dar jis tiesiog per sudėtingas? Mes pamatysime, kai vaikui reikės pagalbos. Šaunu yra padėti ar patarti. Bet mano mintis yra apie tai, kad tikrai svarbu yra ir atrasti savyje kantrybės, padėti į šoną žinojimą, kaip viskas turi būti ir tobulumo siekį ir išlaukti, leisti vaikui padaryti dalykus ir pačiam. Nesvarbu, kad ne visai teisingai, ar su trupučiu purvo ar dėmių. Pagal galimybes leisti bandyti ir eksperimentuoti, užtikrinant saugumą, ir planuojant laiką ir veiklas iš anksto. Tai vaikui duoda labai daug - jie mėgaujasi ir pačiu procesu, kuris yra apie atradimo džiaugsmą ir kūrybiškumą, bet taip pat ir savo pasiektu rezultatu. Jų pergalinga šypsena juk viską pasako ❤
#naturalimotinyste #augtiauginant