Neseniai išgirdau tokią mintį, kuri privertė permąstyti visą savo gimdymo patirtį ir sudėlioti visai kitaip.
Kad ir kaip ten būtų, gimdymas moteriai yra labai stipri patirtis, tiek fiziškai, tiek emociškai ir psichologiškai. Nesvarbu koks jis, kaip pasibaigęs, kiek laiko trukęs, kur vykęs.
Na, o mintis, kuria norėjau pasidalinti, tai tokia: vaikas vis tik pats pasirenka kaip jam gimti. Aišku, kad čia galime ir diskutuoti, ir nesutikti, ir ginčytis, ir nežinoti vis tiek, nuo ko vis tik viskas priklauso. Bet čia mintis platesniam savo gimdymo patirties matymui, supratimui ir vertinimui. Yra žinoma, kad būtent nuo vaiko priklauso, kada prasideda gimdymas, jei jis prasideda natūraliai. Tad gal ir vaikas pats pasirenka, kaip jam ateiti į šį pasaulį? Tai reiškia, kad koks buvo jūsų gimdymas, tokio ir reikėjo jūsų vaikui. Net jeigu jis buvo traumatizuojantis ir sunkus jums, apipintas medicininėmis intervencijomis, gal jų ir reikėjo vaikučiui, gal kitaip, tiesiog negalėjo būti...
Kokius jausmus jums kelia ši mintis? Mane tai ji šiek tiek supurtė, gerąja prasme. Nes po gimdymo praėjus šiek tiek laiko, viską permąsčius, vis tik savyje aptikau ir kaltės jausmų, ir pykčio, ir nepasitenkinimo, kad galėjo kažkas būti kažkaip kitaip.. Lengviau, paprasčiau, natūraliau? Nors tikriausiai tiesiog reikėjo labiau atsipalaiduoti ir pasikliauti savo vaiku, jis gims taip, kaip jam reikia.
Ši mintis privertė vėl viską pergalvoti. Ir kažkaip tos kaltės, pykčio, nepasitenkinimo sumažėjo. Tarsi ta atsakomybe, kaip viskas buvo, pasidalinau su kitu žmogumi, su savo dukra, kuri ten irgi aktyviai dalyvavo :) Taip, kaip jai reikėjo. O aš, savo ruožtu, buvau taip, kaip galėjau būti, su visais tais išgyvenimais.. Netobulai :) su stresu ir nerimu, su skausmu ir išgąsčiu, su nekantrumu ir laukimu. O pasitikau ją su didžiausia palaima, kokią kada nors išgyvenau.
Koks tas gimimas buvo mano vaikui, galiu tik spėlioti.. bet tikriausiai būtent tokio jai reikėjo.
Ačiū, kad gimei taip, kaip gimei ❤️
#naturalimotinyste #augtiauginant #gimdymas
