top of page

Emocijų bangos ir užburtas ratas, į kurį įsisukame

Anądien pratrūkau, skambėjau kaip pikta, reikli ir šaltakraujiška būtybė, pati nesuprantanti iki galo, kas su ja vyksta, o išsiliejanti ant kitų. Kam nepasitaiko… Vis tik labai nepatogu pačiai prieš save, kai vis dar taip pasitaiko (nes viduje nemažas lūkestis būti sąmoningai vos ne ištisai). Lyg viena ausimi girdžiu, kad nesamones sakau, elgiuosi ne visai adekvačiai, kad esu kažkur įkritusi. Bet emocijos eina kiaurai ir negaliu sustoti, negaliu savęs nutraukti, nors ir pastebiu, kad reikia sustoti, atsitraukti. Rodos, nurimti pasvyksta tik tada, kai nemaža sankaupa jausmų išsprogsta į aplinką, nebesusituri viduje.

O jau nurimus, išsikapsčiusi iš vieno kompleksiuko, ateina antroji banga, atsakomoji. Lydima didžiosios mamos kaltės, liūdesio ir skausmo širdyje. Nagi kodėėėl čia taip šakojausi? Kaip blogaaaai, kad vaikas mato tokią mamą. Kaip suuunku su tuo būti! Laikas paverkti.

Tuomet trečioji banga, mobilizacija, kai stengiesi būti pati geriausia ir nuostabiausia, atliepianti, empatiška, pamiršti save, nebesvarbu niekas, reikia atiduoti duoklę vaikui. O bet tačiau, tai - tokia apgaulė! Tai vis atsakomoji reakcija. Ne dėl vaiko visos tos pastangos, o dėl savęs pačios, kad tik palengvinti sunkius jausmus, vaduotis iš kaltės. Tada jau priimi visus vaiko pykčius, eini paskui, stengiesi. Kažkiek laiko tai veikia, viduje gali save pagirti, kad vis tik gera mama esi, taip randasi ir daugiau jėgų pastangos.

Kaip tyčia vaikas kažkaip pajunta, kad tos pastangos ne visai nuoširdžios, kad elgesys ne visai tikras, autentiškas, o kažkoks perdėtas ir ima atmetinėti, protestuoti, provokuoti. Laikai, laikai ir dar truputį laikai, kol galiausiai baigiasi vidiniai resursai, kantrybė, energija - viskas išnaudota. Vėl ateina protrūkis, vėl sukasi ratas toliau, kartais vis įgaunantis didesnį pagreitį.

Kaip ištrūkti iš šio užburto rato, tikros kankynės tiek mamai, tiek vaikui ir visiems aplinkui, kas tai liudija?

Kažkur tarp tų trijų bangų, kai viena savo didžiausia jėga jau tėškė, bet kita dar nespėjo sukilti, kažkur čia reikia sustoti, pasukti kitu keliu.


Beatričė


Fotografavo dukra Aušrinė ☺️



Comentarios


bottom of page