Man kartais kyla daug visokių (ne pačių geriausių :🤭) jausmų, kai skaitau/girdžiu/randu patarimus, kad vaikus reikia išmokyti būti gerais ir klausyti saugusiųjų. O jeigu jau vaikas elgiasi kažkaip "netaip" (o iš tiesų tiesiog vaikiškai ar žmogiškai) pvz.: liūdi, jei negavo kažko, ko norėjo, pyksta, kai nutraukiama jo veikla, ar negerai jaučiasi pas kitus, o ne vieną iš tėvų glėbyje, tai jau neva "neišsiauklėjai ir turi dabar".
Toks mąstymas remiasi iš esmės labai neteisinga nuostata: kad vaiką reikia mokyti/auklėti kad jis TAPTŲ geras. Nepamirškim, kad kiekvienas vaikas JAU YRA GERAS. Mums nereikia vaikų mokyti tapti gerais, mums reikia sudaryti jiems galimybes tokiais ir likti.
O tą pasiekti galime tik kurdami ryšį, suteikdami saugumą, pasitikėdami ir bendradarbiaudami patys. O ne mokydami, skatindami (ar bausdami) ar per jėgą "ugdydami". Išugdyti ir išlavinti galima tam tikrus įgūdžius ar įgyti žinias, bet ne tokius pamatinius asmenybės dalykus kaip vertybės, savybės ar jausmai, kurie yra pagrindas mūsų elgesiui. Kiekvienas elgesys turi savo priežastis ir motyvus. Tie žmonės, kurie vadovaujasi nuostata, kad vaikus reikia mokyti tapti gerais, dažniausiai yra įsitikinę, kad tie vaiko motyvai kažkokie neigiami: padaryt kažką negero, atimt laiką, manipuliuoti, nuskriausti, iš pykčio, iš pasiutimo, kad vaikas yra neklaužada ir pan. Tokiu būdu visiškai paprasti vaiko elgesio motyvai (informacijos trūkumas / nepatenkintas poreikis / stresas ar įtampa) tampa demonizuojami, o vaiko elgesys neva pateisina tą iš esmės klaidingą įsitikinimą.
♡ Iš tiesų maži vaikai neturi tikslo elgtis netinkamai ar skriausti kitų, manipuliuoti, jei mes jų to neišmokome savo pavyzdžiu, taip elgdamiesi su jais pačiais. O net jei ir išmokome, jie taip elgiasi kopijuodami ir imituodami mus, o ne tikslingai siekdami pakenkti.
♡ Vaikai negimė žinodami, kas galima / negalima, kas gerai ar negerai. O išmokti visų šių pasaulio taisyklių jiems užtrunka. Tik maždaug dvejų metų vaikas jau gali suvokti paprastas taisykles (pvz.: kad jei neliečiam rozetės, tai ne tik šiandien bet ir rytoj ir poryt :)) nebauskim jų už nežinojimą, bet geriau kantriai padėkime jiems sužinoti.
♡ Vaikams labai sunku toleruoti nepatenkintą poreikį (alkį, ryšio trūkumą, nuovargį ir pan.), jie dar ilgai negeba atidėti savo poreikio patenkinimo. Todėl jie reikalauja ir siekia savo tikslo taip atkakliai ir garsiai :) Evoliuciškai žiūrint, tai yra svarbu tam, kad jie išgyventų.
♡ Emocijos (verksmas ir pyktis) yra sveikas ir reikalingas būdas vaikui atsikratyti susikaupusios įtampos ir nurimti. Nesistenkime jų nuraminti, nukreipti dėmesio ar racionalizuoti, kad nėra čia ko verkti. Jei jau verkia, vadinasi yra ko. Geriau priimkime vaikų jausmus ir juos palaikykime būdami šalia ar greta, juos girdėdami ir suprasdami jų sielvartą ar pyktį.
Ir prisiminkime, kad vaikai yra geri. Bet taip pat labai svarbu nepamiršti, kad geri esame ir mes patys, tik kartais pasielgiame kvailai ar netinkamai vedini lygiai tų pačių priežasčių, kaip ir mūsų vaikai ❤
/Eglė
#augtiauginant #naturalimotinyste #awareparenting
P.S. čia kas laukiate įspūdžių iš Stambulo seminarų, šis tekstas rašytas vieną vėlyvą vakarą Stambule, migdant Ugnę :)
*nuotrauka - Sesė Saulė