Apie laiką, motinystę ir tikruosius gyvenimo džiaugsmus

Su vaiko gimimu gimsta mama. Jos gyvenimas stipriai sukasi apie vaiką, jo poreikius, jo išgyvenimus, patirtis. Mama išgyvena vaiko jausmus, juos apdoroja, perdirba, atspindi vaikui. Kartais gali imti atrodyti, kad mamos visas gyvenimas tapo vaiko gyvenimu, kad ji sau ne tik kad neturi laiko, dažnai neturi net ir energijos ar poreikio, nes tiesiog, vaikutis svarbiau už viską. Tačiau, kad ir kaip paradoksalu, niekada iki to nesijutau tokia gyva ir gyvybinga, kupina gyvybines energijos ir gyvenimo džiaugsmo, kaip tapusi mama. Atrodo, kad anksčiau, net ir turėdama visą laiką sau, galimybes vystyti savo gyvenimą, norus, tikslus, hobius, svajones, vis tiek buvau tarsi prisnudusi. Gal tas žinojimas, kad dalykus gali padaryti bet kada (vėliau, rytoj, kitą savaitę) ir atideda nuo tiesiog darymo. Mano atveju dar tikrai prisidėjo kažkoks susivaržymas, kažkas gal per sunku, kažko gal tingiu, kažkas kelia per daug nerimo, norisi labiau vengti, iniciatyva gyvenimui tarsi miega. Ir štai gimsta mano mergytė ir prikelia mane iš gilumos. Grąžina į gyvenimo patyrimą kiekvieną dieną, smulkiausiose situacijose. Tarsi primena ir pačios vaikystę, kai džiaugsmą keldavo tiesiog sauleta diena, laisvadienis, skanūs pusryčiai, saulės bučiniai ant odos. Suaugi ir kartais pamiršti į tai atkreipti dėmesį. Būdama su Aušrine atpažįstu tuos jausmus, paprasto džiugesio paprastuose gyvenimo patyrimuose. Trykštančios gyvybės pojūtis. Naujas gebėjimas, atradimas, o gal tiesiog atsiminimas mėgautis paprastomis kasdienybės akimirkomis, juk būtent jos yra pilnos gyvenimo.

Vaiko auginimo patirtis labai išbranginą laiką. Jei turi 5 laisvas minutes, tai jas ir tik teturi, tik dabar, tad belieka jas pilnai ir reikšmingai išnaudoti. Niekada anksčiau gyvenime taip neturint laiko, suspėju padaryti tiek daug, kaip tapus mama. Taip, tai nebe tie dalykai, kuriuos veikiau iki motinystės, bet tai prasmingesni, nors ir visiškai paprasti dalykai. Tiesiog jausmas, kad gyvenu labiau, intensyviau, pilniau ir to pasekoje - prasmingiau. Kartais apima mintys, kad kažko negaliu dėl to, kad esu mama, bet esmė tame, kad kai pagalvoju, tai taip pat dažnai tų dalykų nedariau ir kai nebuvau mama, nes dirbau, nebuvo laiko, su kuo, nuotaikos ar dar kažkas. O kita mintis, kad dabar, dėl Aušrines, padarau naujų dalykų, kurių nebūčiau dariusi viena ir pajuntu, kad visa tai, ilgainiui, teikia kur kas daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo savo gyvenimu.


Beatričė