Apie atsiskyrimą ir lūkesčius vaikams

Vaikai nieko tėvams neprivalo. Nei kol yra dar maži, nei užaugę. Vaikai neprivalo būti geri, klausyti, elgtis tinkamai, ramiai miegoti, kažkaip nevarginti tėvų, perdaug nenorėti, per greitai nelakstyti. Būti paklusnūs, ramūs ir patogūs, lankyti būrelius kuriuos tėvai išrinko, draugauti su draugų vaikais. Vaikų užduotis yra tyrinėti ir pažinti pasaulį, žaisti, bendrauti, prisirišti, o vėliau palaipsniui augti ir atsiskirti. Tėvų užduotis yra vaikams tai leisti. Bet dažnai nutinka visiškai priešingai. Neretai, net ir užaugę vaikai yra tėvų norų vykdytojai, gyvenimo tvarkytojai, dar nespėję kurti savo gyvenimo patys, jau neša ant pečių tėvų lūkesčius, norus ir planus. Taip nutinka tada, kai tėvams yra sunku patiems atsiskirti nuo savo vaikų, ir, pilnai neprisiimdami atsakomybės už savo gyvenimą, dalį jos išdalina kitiems, dažniausiai vaikams. Tokiu būdu, net patys to nesuprasdami, jie dažnai trukdo savo vaikams kurti savo savarankišką gyvenimą, prisiimti nau