Vaikų elgesys atspindi mus. Nebūtina tą traktuoti tiesiogiai - jei mušasi mažas vaikas, neva tėvai namuose naudoja smurtą, ar jei blogai elgiasi, tai mes jau esame blogi tėvai.
Vaikų elgesys atspindi mus kur kas subtiliau, dažniausiai mūsų jauseną ir vidinę savijautą. Taigi, kai tėvai konsultuojasi dėl negero, netinkamo ar problemų keliančio savo vaiko elgesio, vienas iš pirmųjų mano klausimų būna, "o kaip jautiesi Tu?"
Vaikai labai jaučia mūsų nerimą, baimes, pyktį ir susierzinimą, net jei to neišsakome ar apie tai garsiai nekalbame. Vaikai jaučia, kai mes skubame ir dažnai mus kviečia sustoti - tampydami mus už rankovės ar kelnių, bandydami mums kažką pasakyti, parodyti, o iš tiesų, kviesdami žvilgtelt į akis, sustoti, ir skirti minutėlę ryšiui - su jais ir su savimi, su dabartimi, o ne planais, reikalais ir darbais.
Kartais mes nerimaujame, sprendžiame įvairius klausimus, labai rūpinamės ar liūdime, o tada stebimės, kaip čia tas vaikas vis budinosi naktį 🤷♀️😉
Kartais tikrai sunku pastebėt save, savo reakcijas, savo jausmus. Juk reikalų tiek daug, laiko tiek mažai. Vaikai, savo elgesiu, mums atkreipia į tai dėmesį ne tam, kad mus paerzintų ar sutrukdytų. O tam, kad pamatytume kartais save iš šono, kad sustotume, įsiklausytume ir daugiau dėmesio skirtume tam, kas iš tiesų svarbiausia. Išgirskime ❤
/Eglė
Commentaires