Apsidairiau, kad NM (natūraliai motinystei) jei gerokai virš metų, o jokio post'o apie intymumą 😲 nors juk tai irgi toks didelis, svarbus, pasikeitęs reikalas tapus mama. Tai noriu parašyti kelis esminius dalykus, daugiau psichologinius momentus, kurie turi įtakos mūsų seksualumui, intymiems santykiams ir savijautai.
🔸Apie kūno pokyčius po nėštumo ir gimdymo neišsiplėsiu, jie akivaizdūs, bet kūno pokyčiai lemia ir mūsų santykį su savo kūnu. Jau nėštumo metu jis ima atlikti kitą funkciją - išnešioti vaiką, visas organizmas tampa orientuotas į tai. Per gimdymą jis keičiasi, įvyksta didelis pereinamas laikotarpis į kitą funkciją - išmaitinti, apsaugoti vaiką.
🔸Mūsų kūnas pradeda atlikti kitą funkciją, pvz krūtys, kurios buvo seksualumo simboliu tampa tiesiog maisto šaltiniu, savo seksualumo prasmę jos čia tiesiog praranda. Dėl to man labai pilta, kai kažkam atrodo, jog viešai žindanti mama peržengia kažkokias seksualumo demonstravimo ribas 🤦♀️
🔸Vyrams patnerės krūtys lieka seksualios ir čia jau gali atsirasti intymumo nesuderinamumas. Mamoms tikrai gali atrodyti, kad jos krūtys skirtos tik vaikui ir vyro prisilietimai gali kelti pasipriešinimą, atmetimą, viskas su tuo normalu, taip pat normalu, jei tai nevyksta ;) svarbu nenutylėti, o išsakyti kylančius jausmus, ieškoti tinkamų prisilietimų.
🔸Po gimdymo natūraliais takais mamoms gali atsirasti tiesiog baimė mylėtis, kaip pačioj pradžioj būna baimė net šlapintis ar tuštintis. Vėl gi, normalu. Ir normalu, jei baimės nėra :) bet svarbu nespausti tiek pačioms savęs, tiek partneriams mylėtis anksčiau, nei esate tam pasiruošusios, čia visai panašiai, kaip su pirmu kartu :) tik dabar esame brandesnės ir sąmoningesnės, tad ir klausykime labiau savo kūno ir savo jausmų.
🔸Žindančios mamos libido yra žemas, tai daugiausiai nulemta hormonų. Žindančios mamos organizmas veikia taip, kad pilnai išmaitintų savo vaiką, galimybė atsirasti naujam nėštumui keltų tam riziką. Hormonai turi įtakos ir mūsų vaisingumui, dažnai žindant jis yra mažesnis, tad ir noro užsiimti seksu mažiai. Čia vien tik fiziologija. Bet žinoma, žmogus yra daugiau nei jo fiziologija, prisideda ir psichologiniai, ir socialiniai, kultūriniai dalykai.
🔸Prie sumažėjusio libido poroje prisideda savęs priskyrimas tėvų vaidmenims, imame tapatintis su mama, kuri kultūriškai nėra seksualus vaidmuo. Tenka tarpusavyje derinti mamos ir sekualios moters vaidmenis, o tai nėra paprasta. Prie to prisideda dar mūsų vaikystės patirtys, kai mes savo tėvus matėm kaip aseksualius.
🔸Pasikeitę poros santykiai, nesutarimai, įtampa irgi turi labai didelę reikšmę poros intymumui. Tai pasitaiko įvairiais gyvenimo laikotarpiais, bet po vaiko atsiradimo tas itin ryšku.
🔸Ir galiausiai asmeninė savijauta, kad ir nuovargis, kuris toks dažnas palydovas mamystėje.. Nu iš kur dar gauti energijos seksui, kai jos nėra net mintims apie tai 🤔 tik gerai besijaučiančios visapusiškai galime leisti skleistis ir savo libido.
Taigi yra absoliučiai normalu, kad intymumas tarp partnerių sumažėja gimus vaikui, tai išsako net 90 proc. tėvų.
Yra normalu, kad mamos mylėtis nori mažiau nei tėčiai. Taip pat normalu, jei niekas nepasikeitė ar viskas yra visai priešingai ;)
Dažnai išgirstu, perskaitau, kad mamos nerimauja, dėl savo seksualumo pokyčių po gimdymo, dėl galimų neigiamų pasekmių tarpusavio santykiams su partneriu. Bet manau, kad ir vyrams yra neramu, gal tik kažkaip kitaip... Vykstantys pokyčiai liečia jus abu, tad nebijokit kalbėtis apie tai. Juk jūs abu procese, virsme ir turite rasti naujas intymumo normas savo poroje 👩❤️💋👨
Beatričė
Photo by cottonbro
Comments