Pagalba ar įsitraukimas?

Kalbant apie vyro ir moters santykius šeimoje atsiradus vaikui, nauji vaidmenys ir naujos atsakomybės čia yra raktiniai žodžiai. Tapę tėvais, mes prisiimame naujus vaidmenis (mamos ir tėčio), kurie eina kartu su atsakomybe auginti vaiką ir juo rūpintis. Ir čia man kartais ausį rėžia išgirsti pasakymai, jog "aš padedu žmonai auginti vaiką". Puiku, kad tu padedi, pagalvoju. Tikiuosi ir žmona padeda tau 🙂 nes juk vaikas yra dviejų žmonių kūrinys, taigi du žmonės ir yra atsakingi jį auginti ir juo rūpintis kartu. Pirmaisiais gyvenimo metais mama yra gyvybiškai svarbi vaikui, nes ji ir jo maistas ir vanduo. Tačiau tai nereiškia, jog visos kitos pareigos irgi automatiškai priklauso tik mamai. Dažnai mamos natūraliai greičiau priima naujus savo vaidmenis kartu su atsakomybėmis, nes pilve augantis žmogus formavo jas, kaip mamas jau devynis mėnesius. Vyras, kad ir kaip įsitraukęs jis buvo į nėštumą, tėčiu tapo tik gimus vaikui. Jis domėjosi, skaitė pats ar klausėsi partnerės naujienų apie nėštumą, jų vaikutį, gimdymo procesą, auginimą. Buvo šalia, bet juk ne jo kūne keitėsi hormonų pusiausvyra, kažkas spardė į šonkaulius, galų gale gimdė irgi ne jis. Jis rūpinosi ir palaikė savo moterį, ir visgi iki vaiko gimimo jis tarsi stebėjo tą procesą iš šono. Gimus vaikui, jis turi realią progą ir apčiuopiamą priežastį pereiti iš stebėtojo vaidmens į aktyvųjį, dalyvio vaidmenį. Ir vis daugiau tėčių taip daro ir to siekia! Tačiau taip pat vis dar daug sutinku mamų, kurios yra pervargusios ir ant kurių vienų pečių yra atsakomybė už vaikus, jų auginimą ir namų ūkį. Ir taip būna dėl kelių priežasčių. Kartais tai ištikrųjų partneriškas susitarimas, dėl tam tikrų susiklosčiųsių aplinkybių. Kartais ir pačios mamos užsiima centrines pozicijas, ir sunkiai leidžia partneriui pasireiškti. O jei ir leidžia - tik atidžiai stebėdamos ir pakomentuodamos. Tačiau vis dar gana dažnai, taip yra labiau dėl to, jog tėčiai taip ir liko pasyvūs stebėtojai. Kuo greičiau tėčiai susivokia naujose atsakomybėse ir adaptuoja savo įpročius, pomėgius, ritmą prie pasikeitusios situacijos, tuo daugiau laimi jie patys ir laimi visa šeima. Nes visų pirmiausia, nuo mažų dienų užsiimdami su kūdikiu, jie išmoksta atpažinti vaiko poreikius ir suteikti jam komfortą. Tarp jų mezgasi unikalus stiprus ryšys, kuris augant tik stiprėja, ir kuris bus dovana visam gyvenimui. Užmezgus tvirtą ryšį su savo vaiku, kelio atgal nėra 🙂 abipusė meilė veda į priekį ir skatina dar geresnį vienas kito supratimą, sklandesnį bendravimą. Tai pamatas ir ateičiai, nes, priešingu atveju, tėčiui sumanius išlysti iš šešėlio, kai vaikui sueina treji, ir su juo "jau galima kažką nuveikti", nebereikia kurti pasitikėjimo ar pradėti mokytis bendrauti. O taip pat ir vaikui augant ir keičiantis, bei su amžiumi kintant jo poreikiams, įsitraukę tėvai lengviau adaptuojasi ir geba suprasti elgesio priežastis, geriau valdo konfliktines situacijas, nes supranta, iš ko tai kyla, ir ko vaikui iš tikrųjų reikia. O dar vienas pliusas yra tas, kad į vaiko auginimą įsitraukę tėčiai daug geriau supranta savo moteris. Kaip jos jaučiasi, ko joms reikia. Nes stebint iš šono, gal ir gali pasirodyti, kad viskas yra lengva ir paprasta, bet tik perėmus rūpinimąsi vaiku didesnę dienos dalį, žiūrėk ir tos motinystės atostogos visai nebeatrodo kaip atostogos :) ir jose reikia visai ne kartais pasiūlomos vienpusės pagalbos, o tiesiog nuoširdaus įsitraukimo ir partneriškos nuostatos, kad vaiką auginam abu, ir padedam vienas kitam abu, kaip tik galim. ••• Esu neapsakomai dėkinga savo vyrui už partnerystę, palaikymą ir įsitraukimą šioje kelionėje ❤ #naturalimotinyste #augtiauginant #auginamekartu

14 views