Motinystėje būna etapų, kai tikslas yra kaip nors pratempti dieną, tokiu išgyvenimo rėžimu. Ir būna etapų, kai pavyksta mėgautis motinyste. Po gan ilgai trukusio pratempimo dienų rėžimo, mūsų namuose faina! Vaikas kaip miela diena. Po pusmečio trukusių kasdieninių tantrumų, pykčių, nesibaigiančių zirzimų, dabar nuotaikos yra tiesiog geros. Atrodo, kad jai tiesiog linksma ir faina gyventi, atrodo, taip ir turi būti. Dabar Aušrinė gana rami, dažniausiai linksma, lengvai susitariam dėl visų dalykų, daug užsiima pati, prisigalvoja visokių žaidimų, krykštauja ir bėginėja po namus, normaliai valgo ir ramiai miega. O wow koks tai gėris ir noriu tuo kuo ilgiau pasimėgauti. Nes tikriausiai ne už kalnų koks nors naujas etapas... Galvoju, kas gi kankino ją taip ilgai ir pastebėjau,kad mūsų pokalbiai tapo tokie, kaip čia pasakius, labai stipriai brandesni :D Ji pradėjo pagal prasmę užduoti "kodėl?" klausimus. Juk tai kodėlčiaus etapo pradžia! Pirmasis klausimas skambėjo taip: "mama, kodėl yra juoda gitara?", paklausė sau susimąsčiusi, bestebinti ant spintos padėtą juodą tėčio gitarą. O vėliau pažiro: mam, kodėl tėtis laiko tavo telefoną; kodėl tu važiuosi į parduotuvę, kodėl tau reikia tų daiktų; kodėl tu važiuoji dirbti ir t.t. Iš raidos psichologijos yra įstrigę, kad tai ketvirtų metų vaiko raidos tarpsnis, bet tikiu, kad tam itin plačios ribos. Anksčiau, dar visai neseniai, ji tiesiog nesuprato to "kodėl?" ir tikrai, tai vienas sudėtingesnių klausimų, prasmių. Jei aš kartais jos paklausdavau "kodėl kažką darai", tai atsakymas visad buvo vienas - "kad ramiau būtų", kurį tiesiog atkartojo po mano vieno tokio pasakymo. Tai ir kalbėdavomės taip: kodėl pili vandenį ant žemės? - Kad ramiau būtų! 🤣🤷🏻♀️
O dabar ateina, rodos, tokia pat maža mergytė, apžiūri aplinką ir skelia: "mama, kodėl čia tiek daiktų?" Aaa, kaip greitai tu augi ir kaip sunkiai kartais tie išmokimai ateina, kiek dienų išgyvenimo rėžimu pareikalauja, kad galėtume pasidžiaugti tokiais neįtikėtinais momentais.
Beatričė
Comments