Hyperaktyvumas ar judrumas?

Juk tikrai būna dienų, kai pagalvojame: “nu visi vaikai kaip vaikai, o mano - tikras siautulys!" Bėga, lipa, tempia, atrodo eina vienu metu į visas skirtingas puses. Tokį elgesį gana populiaru pavadinti ir nurašyti hyperaktyvumui. Dažnai hyperaktyvumas yra painiojamas su aktyvumu, judrumu ir energingumu ir klaidingai "diagnozuojamas" ar priskiriamas vaikams. Iš tiesų tikras hiperaktyvumas yra sutrikimas, tai yra gebėjimo koncentruotis ir skirti dėmesį nevaldymas. Tai yra diagnozė, priskiriama vaikų raidos centro, bet ne senelių, darželio auklėtojų, pediatro ar kitų tėvų. Beje, ji nelabai gali būti skiriama mažiems vaikams, nes jiems apskritai yra būdingas didesnis fizinis aktyvumas, dėmesio nekoncentravimas, raidos šuoliai. Tai labai normalus raidos etapas. Nors elgesiai, panašūs į hyperaktyvumą, ar jo simptomai, pasireiškia jau labai anksti, tikrą hyperaktyvumą teturi 2-3 procentai vaikų, nors JAV medikamentai be reikalo skiriami net 11 procentų (Allen J. Frances). Hyperaktyvumas kaip sutrikimas pasireiškia ir apima visas vaiko gyvenimo sferas - tiek namie, tiek lauke, darželyje, mokykloje, svečiuose ir t.t. Taigi, nors ir atmetus diagnozę, tačiau auginti aktyvų, žingeidų ir labai judrų vaiką nėra lengva. Kaip sau ir vaikui padėti? • Pakeisti pavadinimą ir požiūrį - iš hyperaktyvymo į entuziazmą, aktyvumą, judrumą. Atrasti tame pliusų. Toks vaikas ir ateityje bus aktyvus savo gyvenimo kūrėjas, o ne pasyvus, patogus stebėtojas. • Svarbu žinoti, kad daugeliui vaikų fizinė veikla ir judesys yra labai svarbūs ir atlieka svarbias psichologines funkcijas, pavyzdžiui kaip streso išveika. Tai jų būdas atsikratyti įtampos ir pasiekti ramybę. Jiems reikia lakstyti ir dūkti tikrai daugiau nei mums atrodo :) • Paprastai vaikai jaučia didesnį nerimą (kuris gali reikštis aktyvumu) neapibrėžtose, jiems nežinomose situacijose. Naudinga prieš patenkant į tokias situacijas, aptarti jas ir eigą iš anksto (pvz.: eisime pas gydytoją, ten lauksime už durų kartu su kitais žmonėmis, tuomet mus pakvies, užeisime į kabinetą, gydytoja vilkės baltus rūbus. Tau reikės plačiai plačiai išsižioti, kad pažiūrėtų tavo gerklę… ir t.t.). • Bent valandėlė 100 procentinio dėmesio ir kokybiško laiko su vaiku kiekvieną dieną. Leidimas JAM inicijuoti, ką jūs kartu veiksite. Įsiklausymas į jį ir jo poreikius vaiką taip pat skatins ir mokys išgirsti kartais ir jus. • Daug kalbėtis su vaiku ir aptarti jo dieną, rūpesčius išgyvenimus. Saugumas, kurį teikia jūsų dėmesys ir išklausymas ir nerimas neina kartu ;) • Atkreipti dėmesį į stimuliaciją, sumažinti dirbtinę stimuliaciją iki minimumo, išnaudoti aplinkos ir gamtos resursus žaidimams ir nuotykiams. • Jeigu norite, kad vaikas nustotų kažką daryti, reikia labai aiškiai įvardinti, ne tik ko nedaryti, bet ir ką daryti vietoje to (pvz.: “nustok šokinėti ant sofos”, keisti į “nešokinėk ant sofos, einam šokinėti į sodą ant batuto” ar pan.) • Mokyti reikšti emocijas verbaliai (“aš piktas / nusivylęs / liūdnas” ir pan.) • Rūpintis vaiko poilsiu ir mityba. Pervargimas, cukrus taip pat turi reikšmės, nes išbalansuoja organizmą, ko pasekoje sunkiau sukaupti dėmesį ir atsiranda energijos šuoliai. • Rūpintis savimi pačiais ;) daug lengviau viską atlaikyti ir turėti kantrybės, kai mūsų pačių poreikiai patenkinti, esame pailsėję, pavalgę ir t.t. #naturalimotinyste #augtiauginant #aktyvumas

9 views