Dėmesio, emocijos!

Mano vaikas staiga meta žaislą į šalį, suraukia kaktą, verčiasi atgal ir rėkia :D oho kokia drama! Ir aš tikrai ne visada suprantu, kas išprovokuoja tokį pyktį. Taip, tai kartais būna kai kažko neduodu, ko ji nori, arba kai reikia rengtis, valytis dantis ar kažką panašaus, nes ji to nenori, kartais tai yra kažkas jos žaidime kas jai nepavyksta, neišeina kaip ji nori, o kartais aš tikrai NEŽINAU 🤷‍♀️ Bet žinau tik viena, kad vaikui tai svarbu! Kitaip gi nebūtų tos dramos :) Tad mūsų užduotis yra elgtis atitinkamai, nenuvertinti ir nenureikšminti to SVARBAUS dalyko (kad ir kokia smulkmena tai atrodytų mums), o padėti priimti šią skaudžią realybę, kad kažkas nevyksta taip, kaip to nori vaikas. Juk ir mums būna nemalonu, kai nesiseka, vėluojam, suklystam arba aplinka nuvilia, tačiau būdami suaugę jau esam išmokę su tuo susitaikyti, suprantam, kad tiesiog taip kartais būna. Vaikutis dar tokios patirties ir gebėjimų neturi, išvystys juos vėliau, su mūsų pagalba. Vaikų emocijų reaguliavimo mechanizmai dar labai silpni, o pačios emocijos - pyktis, liūdesys, džiaugsma