Apie pažeidžiamą pradžią

Papasakosiu vieną įvykį, apie kurį pagalvojus dar ir dabar suspaudžia širdį. Nes galvoju, jog gali būti, kad skaitant mus, piešiasi paveikslas, kad kažkaip lengvai ir aiškiai mums ta motinystė einasi, kad žinom, kaip elgtis, kad visai pavyksta mylėti ne tik dukrytes, bet ir save ir išlaikyti kažkokį balansą. Na pavyksta. Kartais. Kartais geriau kartais blogiau ;) O atrandam gerus dalykus dažnai tik tada, kai prieš tai "sufeilinam" 🤭 Taigi grįžtu prie pasakojimo. Kai grįžom iš ligoninės, sekančią dieną mus aplankė Ugnės gydytoja su slaugytoja, ir pamačiusi kambarį stovinčią lovelę (kuri kartais tarnaudavo tik pietų miegams ar katino miegams), patarė, kad jei norime, kad vaiks miegotų lovytėj ir miegotų gerai, reikia pradėt jau dabar. Guldyti vaiką į lovytę, geriausia ne arčiau nei 2 metrai nuo mamos, nes kitaip užuos pieną ir budinsis dažniau. Jei nepradėsim to daryt dabar, ateity jau bus tik sunkiau. Nu ir ką, aš pati buvau tokia nesava, neužtikrinta ir išsigandusi, kad kažkas, ką sakė gydytoja, pasirodė svarbu ir vertinga. Nors vyras ir užsiminė, kad briedas, kažkaip suorganizavom paguldyt Ugnę į tą lovytę, aš atsiguliau priešingoj lovos pusėj (kad nekvepėčiau pienu) ir jaučiausi tarsi atsiplėšiau nuo jos į kitą planetą. Bandau miegot ir negaliu. Tarsi pusė manęs kažkur palikta. Neramu ir liūdna, įsivaizduoju savo mažytę Ugnę ten kitoje pusėje kambario ir ima kauptis ašaros. Galiausiai kažkaip užmigau ir po kokios valandėlės pabudom nuo Ugnės muistymosi. Šokau iš lovos ir pareiškiau vyrui "nea, nesąmonė aš taip negaliu!" Ir ji grįžo į mūsų lovą, o tuo pačiu ir mano vidinė ramybė. Na negrįžo, bet pradėjo grįžinėti. Nes pirmaisiais keliais mėnesiais to nerimo dėl visko arba dėl nieko buvo išties daug. Džiaugiuosi, kad tada pavyko visgi atsigręžti į save, o ne leisti kažkam kitam formuoti mano požiūrį. Ši istorija - tik viena mažutė iliustracija to, kas gali vykti, pirmą kartą tapus mama. Asmeniniai ir tikri pasirinkimai tuo trapiu, nuogu ir pažeidžiamu laikotarpiu ir yra tie pamatiniai akmenys, iš kurių formuojasi mamystė. Ta unikali ir autentiška mano mamystė, tavo mamystė, bet ne kažkieno normų, lūkesčių ar visokių "reikia" primesta mamystė. Linkiu girdėti ir klausyti. Vidumi, širdimi ir nuojauta ❤ Eglė #naturalimotinyste #augtiauginant *jei mėgstate mus skaityti, kviečiame prisidėti prie mūsų veiklos tęstinumo ir paremti mus čia ⬇️ https://patreon.com/naturalimotinyste