Apie miegą ir mokymąsi

Dvi dienas mokiausi. Intensyviai: teoriškai, praktiškai, gavau daug informacijos, žinių, įrankių, vertybių perkračiau kai kurias vertybes ir įsitikinimus. Kritau į lovą miegoti ir jaučiu, kad sunku įmigti, nors kūnas pavarvęs, galvoje mintys tiesiog verda ir kunkuliuoja! Atsikėlusi žvilgtelėjau į laikrodį, fiksuojantį gilų miegą, ogi žiūriu, kad tame grafike išvis to gilaus miego nelabai būta 🤷‍♀️. Taip yra todėl, kad kai mes susiduriame su daug naujos informacijos, mūsų smegenys paprastai tariant labai intensyviai dirba tą informaciją apdorodamos. Informacijos apdorojimas gali vykti tik paviršinio miego stadijoje, o joje žinoma yra didesnis jautrumas aplinkos ir kūno dirgikliams, taigi iš paviršinio miego mes daug dažniau pabundam. Ir išties, būdinausi, budinausi daug dažniau nei šalia įsikniaubusi Ugnė. Ir kuo daugiau į ją šalia parpiančią žiūriu, tuo labiau galvoje ryškėja mintys: "suprantu tave, mažyle". Pastarąsias kelias savaites ji labai neramiai miegojo ir sunkiai migdėsi. Naktimis pusiau išsibudinusi šaukdavo ar vardindavo keisčiausius žodžius - alkūnė, kojinė, bulvė ir t.t. 😂 vos užsnūsdavo ir vėl versdavosi, zuidavo, maldavosi ir aišku žįsdavo, žįsdavo ir žįsdavo. Pietų miegai vėl grįžo į taip pirmaisiais gyvenimo metais pažįstamus 40 minučių greitukus, o užmigimas trukdavo geras dvi valandas breastsleepinimo su valgyt/į tuoletą/laisvo vakaro išsiilgusia mama 🙊😂. Dantys