Būna gyvenime laikotarpių, kuomet problemos ir rūpesčiai užklumpa vienas po kito, atrodo, jog liejasi iš gausybės rago ir niekada nesibaigs.
Būna gyvenime laikotarpių, kai atrodo, kad tokių sunkumų niekas kitas neturi. Visi gyvena ramiai ir laimingai, o pats vargsti čia taip stipriai.
Būna, kai naktimis mintys varo karusele, kurios tu nei kontroliuoji, nei sustabdyti gali.
Būna, kad nuovargis tampa lėtinis ir pailsėti nebegali nors ir turi tam laiko bei erdvės.
Tokių laikotarpių pasitaiko visiems, gerai, kad jie bent nėra dažni 🤭 Tačiau, kai ant viso to dar esi mama, tai visai nebėra kada atsikvėpti 😅
Bet būtent buvimas mama tais sunkiais momentais ir gelbėja. Nėra kada mąstyti ir sukti galvą, kaip tas visas problemas išspręsti, ar jos iš vis išsprendžiamos ir oho, kiek čia visko daug! Net ir į sunkius jausmus nugrimzti nėra kada, nei pagailėt savęs nespėji 😁 Nes vaikutis pasiima visą dėmesį sau. Priverčia juoktis, šypsotis, džiaugtis, mylėti, dėkoti, rūpintis, GYVENTI! Čia ir dabar!
Ir tie laikotarpiai praeina, kažkas išsisprendžia, kažkas lieka, bet tai neatima gyvenimo džiaugsmo, tos šviesios pusės, kuri visada yra. Nepaminškime to! 💕
ความคิดเห็น