Miego psichologija

Ar čia tik man, mano burbule, ar išties ir vėl padaugėjo miego mokymo temų vaikų auginimo kontekste? Nuolat kalbu apie ryšį ir prieraišumą, apie santykius su vaikais ir jų kūrimą, ir esu empatiška mamoms, įvairiems sprendimams, įvairioms realybėms ir galimybėms tėvystėje. Žinau, kad nežinau ir negaliu žinoti, kaip geriausia kitiems auginti savo vaikus, ir tą kelią svarbu atrasti patiems. Atvira širdimi ir taikoje su savimi bei realybe. Tačiau vaikų ir kūdikių miego tema man yra jautri ir kelianti daug emocijų. Čia aš esu labiau kategoriška. Man sunku suprasti, kaip kurti ryšį su mažyliu, bandant sukontroliuoti jo ritmą. Bandant atskirti jį nuo savęs ir "išmokyti" miegoti savarankiškai. Siekti ryšio, bet tuo pačiu jį dozuoti, riboti fiziškai. Gabor Matè labai taikliai pasakė, (ir tai ne vien jo mintis) kad kūdikystėje vaikas ryšį patiria fiziškai. Saugumą jis patiria fiziškai. Ir emociškai susireguliuoti, t.y. nurimti, jis gali tik kontakte, fiziniame kontakte. Ir tas kontaktas svarbus ne tik dieną, jis itin svarbus naktį, kur tylu, tamsu ir viskas daug jautriau ir baugiau. Nebūdamas kontakte naktį vaikas patiria daugiau streso, o artimam kontakte miega geriau. Tą rodo moksliniai tyrimai (jau kaip minimum pv