Tekstai

Pasiruošimas. Laukimas. Ateina diena ir pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Ateina jis. Kūdikis. Ilgai lauktas. Priskaityta literatūra, išklausyti kursai, rodos, pasiruošta. Viskam. Bet mano, žmogaus, pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Tampu atsakinga ne tik už save bet ir už gyvybę, kuri kvėpuoja šalia manęs, jau nebe manyje. Šalia manęs guli žmogus. Kurio visi pirminiai poreikiai priklauso nuo manęs. Tik aš galiu atliepti jo poreikius. Ir man pasidaro baisu. Atsakomybė i

Terrible two's, three's ir t.t. Apie dvimečių ir trimečių emocijas, regis, jau žinome daug. Jos stiprios, neaiškios, o jų raiška atrodo neadekvati problemai, dėl ko toji emocija apskritai kilo. Vaikai krenta ant žemės, rėkia, cypia, mušasi ir verkia valandomis. Nors nuolat būti greta šių emocijų yra nelengva, užverda kraujas, ar norisi, kad tai kuo greičiau baigtųsi, drauge dažnai lydi bent mažytis suvokimas, kad tai normalu, laikina ir kad vaikai to dar nevaldo ir negali val

Visos mamos tikriausiai sutiks, kad gimus vaikučiui pasaulis apsiverčia. Praktiškai per akimirką reikia iš buvusių vaidmenų pereiti į mamos vaidmenį ir vyksta didžiulė vidinė transformacija. Tebūnie tai Transformacija Nr.1. Ši transformacija ilga, nelengva, kartais net skausminga, su įvairiais atradimais ir netektimis. Tačiau pamažu, anksčiau ar vėliau, aš-buvusi ir aš-nauja-mama kažkaip susisiuva į naują vientisą audinį ir ateina suvokimas, kad gal man jau visai ir pavyksta

Jau turbūt beveik metus įvairiu intensyvumu susitinku savo ribotumą motinystėje, kuris, it veidrodyje, vis atsuka į mane mano motinystės atvaizdą. Į jį žiūrėti yra be galo sunku. Nesu dar atidžiai į šį atvaizdą įsižiūrėjusi, tik žinau, jog instinktyviai jaučiu jam atstūmimą. Aš jo bijau ir man jo gėda. Vos jis, kaip šešėlis, išnyra, nuleidžiu akis ir nuryju didelę liūdesio jūrą. Jame atsispindi tos mano savybės, elgesys, kuris niekaip nesuderinamas su ta mama, kuria būti nor

Mano galva veikia kaip kompiuteris. Deja, ne tas superkompiuteris, kuris viską įvertina greitai, tiksliai ir po kelių akimirkų išspjauna patį geriausią sprendimą. Tai yra toks jau truputį padėvėtas ofiso ar personalinis kompiuteris, kuris vis dar veikia, bet atmintis jau per maža ir jei jam duodi per daug informacijos ir užduočių, jis lagina, ilgai mąsto, o kartais ir visai pakimba. Šio kompiuterio miego baterija labai dažnai rodo signalą „low“. Mano galvoje, kaip kompiuteryj

Koks yra mamos kūnas? Visų mūsų jis skirtingas, bet manau, kad nėštumo ir gimdymo patirtis mums visoms uždėjo kažkokį ženklą. Tas kūnas tikrai kitos nei buvo, jis kitoks visoms skirtingai, bet visos mamos įvardina, kad įvyko pokytis. Kartais sunku sudėti į žodžius, kas būtent pasikeitė, be kažkokių akivaizdžių išorinių pokyčių. Aš manau, kad pasikeitė santykis su savo kūnu ir jo vertinimas. Tokie grynai psichologiniai momentai, į kuriuos retai kada atkreipiam dėmesį. Yra da