Ilma Danielienė

Esu dviejų vaikų mama, psichologė, kandidatė į egzistencinės krypties psichoterapeutus, suaugusiųjų bei paauglių nuo 16 m. konsultantė.

Man, kaip mamai, visuomet buvo ir yra svarbu suteikti savo vaikams laisvės tuo pačiu nubrėžiant bei išlaikant ribas, labiau ne auklėjant, bet siekiant juos lydėti gyvenimu. Atviras bendravimas su vaikais, mano nuomone, yra pagrindas santykių su jais užmezgimui bei palaikymui.

Savo darbe su klientais remiuosi egzistencinės terapijos požiūriu, kuri, anot R. Kočiūno „siekia padėti žmogui suprasti savo gyvenimą, jo veikimo būdus, jame slypinčius paradoksus ir dilemas bei atrasti kelius, kaip kurti prasmingą ateitį“.

Terapija man yra kelionė. Kelionė kartu su klientu po jo pasaulį, kuris neretai atsiskleidžia įvairiausiomis spalvomis ir formomis: emocijomis, elgesiu, kūno kalba, žodžiais. Ir dažnai tai nutinka ne kalbant, o ištikus tylai.

Esant šalia klientų, jiems ieškant atsakymų į klausimus, konsultacijose kartais pasitelkiu dailės terapijos elementus, kurie neretai padeda įžodinti esamas būsenas.

Savęs paieškos, tarpusavio santykiai, nerimas, nuolatiniai vidiniai konfliktai, pasirinkimų perspektyvų nematymas, atsakomybės už savo gyvenimą vengimas - temos dažnai išnyrančios terapijos metu, kuriomis konsultuoju suaugusius asmenis bei paauglius nuo 16 m. Į mane taip pat kreipiasi asmenys sergantys depresija, patiriantys panikos atakas, bei kitus sunkumus, kurie trikdo kasdienybę ir vieniems su jais būti yra per sunku.