Vaikų stresas ir įtampa. Kada sunerimti ir kreiptis į psichologą?
Kartais vaikai patiria psichologinių sunkumų, kurie viršija jų jėgas. Sunkumai yra per dideli, kad pats vaikas gebėtų su jais susidoroti ir jam reikalinga pagalba iš šalies. Manoma, jog kuo anksčiau tokie sunkumai bus pastebėti ir atpažinti – tuo lengviau ir greičiau jie bus įveikiami. Tad delsti neverta. Tačiau, kaip supratsi, kada vaikas susidūrė su natūraliais raidos iššūkiais ar sunkumais, kuriuos, tikėtina, sėkmingai įveiks ir pats ar su kažkuo rimtesniu, kuomet bus reikalinga profesionali pagalba? Egzistuoja tam tikri ženklai, rodantys, kad tėvams vertėtų kreiptis į vaikų psichologą:
Jei vaikas išgyvena intensyvius, besitęsiančius liūdesio, prislėgtumo, nerimo jausmus, patiria stiprių baimių.
Jei pastebite ryškius, pasikartojančius vaiko emocinio distreso ženklus: plaukų pešimą, odos draskymą, kitokį mėginimą sukelti sau skausmą
Jei vaikas pradėjo mikčioti arba patiria tikų
Jei staiga pasikeitė vaiko apetito, miego, tuoleto įpročiai
Didžiają laiko dalį pasireiškiantis negatyvus, prieštaraujantis vaiko elgesys, sunkumai laikantis susitarimų ir taisyklių, tyčinis kenkimas kitiems asmenims arba gyvūnams, jų skriaudimas, intensyvūs, dažnai pasikartojantys vaiko pykčio protrūkiai
Vaiko elgesys regresuoja - vaikas tarsi sumažėja, pradanda anksčiau turėtus įgūdžius (pradeda vėl šlapintis į lovą ar pan.)
Pasikartojantys, su fizine sveikata susiję skundai, kuomet medicininių priežasčių tam nėra (pilvo, galvos skausmai, pykinimas, sunkumas kvėpuoti ir pan.)
Jei vaikas jaučiasi nusivylęs, dvejojantis savimi, beviltiškas, jam stinga pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais
Jei vaikas labai nerimauja dėl ateities arba nieko gero iš jos nesitiki, kalba apie tai, kad nenori gyventi, kad vistiek niekam nerūpi, išgyvena vienišumo jausmą
Sumažęjes vaiko susidomėjimas anksčiau mėgtom veiklom, atsiskyrimas nuo bendraamžių, šeimos narių
Besitęsiantys sunkumai mokykloje, kritusi mokymosi motyvacija ir susidomėjimas, negebėjimas susikaupti, pamokų praleidinėjimas
Vaiko gyvenime įvykęs krizinis įvykis, su kuriuo jau kurį laiką jam sunku susidoroti (netektis, tėvų skyrybos, aplinkos pasikeitimas, naujo šeimos nario atsiradimas)
Kai bet kokie sunkumai apima keletą vaiko gyvenimo sričių (šeima, socialiniai santykiai, akademinė sfera) arba keletas žmonių ne tik šeimoje, bet ir už jos ribų tuos sunkumus pastebi
Kuomet mamai labai neramu. Sarbu pasitikėti ir savo nuojanta - juk tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką ir kartais tieisog jaučia, kad kažkas yra ne taip, kaip turėtų.
Net kai vaiko sunkumai neatrodo itin rimti ir netipiški - pokalbis su psichologu gali padėti tėvams geriau suprasti savo vaiką, atrasti būdų, kaip geriausia reaguoti iškilusioje situacijoje, išvystyti naujus, tinkamesnius bendravimo su vaiku įgūdžius, atrasti sėkmingesnių auklėjimo strategijų:
Kaip kurti artimą emocinį ryšį su vaiku?
Ką daryti, kai vaikas neklauso, kai nepavyskta su juo susitarti?
Kaip suprasti savo vaiko elgesį, emocines reakcijas?
Kaip reaguoti į jo emocijų proveržius, pyktį?
Kaip nustatyti ir išlaikyti ribas?
Kaip padėti vaikui sėkmingiau adaptuotis darželyje, naujoje mokykloje, gimus broliui/sesei?
Kaip kalbėti su vaiku, patirainčiu artimo žmogaus ar gyvūno netektį, tėvų skyrybas? Kaip jam padėti tai įveikti?
Kaip reguoti į vaikų tarpusavio konfliktus?
Kaip padėti vaikams vystyti gebėjimus, ugdytis pasitikėjimą savo jėgomis, skatinti savarankiškumą?
Kaip padėti vaikui sėkmingai įveikti raidos krizes?
Įvairūs miego, maitinimo ar tuoletinių įgūdžių fomravimo klausimai
Ir visa kita, kas tėvams gali atrodyti svarbu.
Pokalbis su vaikų psichologu kartais reikalingas ir patiems tėvams. Kad nurimti, normalizuoti daugelį dalykų, pamatyti juos iš šono, kitaip. Gauti palaikymo, idėjų ir patvirtinimo, jog esate teisingame kelyje. To dažnai taip trūksta kasdienoje.
Veronika
#psichologas #psichologinėpagalba #vaikųstresas #vaikųįtampa
Nuotrauka pixabay iš pexels.