Tapsmas dviejų vaikų mama

Šįryt Ugnei ir vėl teko išgyventi sudėtingą susitaikymą su tuo, kad negaliu būti šalia ar kartu tiek, kiek jai norisi, ar netgi reikia. Kai ji tempia mane eiti kartu, kūkčioja ir ašaros rieda upeliais, o tuo metu mažylė Ūla vis dar lovoje bando migdytis prie krūties - tuose momentuose rodos mano širdis plyš pusiau. Ir tikrai kyla noras paduoti kūdikėlį tėčiui ir bėgti paskui vyresnėlę. Atrodo, kad jai skaudžiau, kad jai manęs reikia labiau. Ko gero todėl, kad Ugnės mama aš jau esu beveik tris metus ir jos mama būti esu įpratusi. Ūlos mama tampu po truputėlį, nors ir didžiulis džiaugsmas buvo ją jausti pilve ar gimusią laikyti rankose. Visiškai priimti ir integruoti mamos vaidmenį savyje užtrunka.

Ir dar jei kiekvienos iš jų mama būti lyg šiel tiek paprasčiau, tai jų abiejų kartu mama ta