Sveiki atvykę į tėvystę - traumų skalbyklą.
Jei geriau pasigilintume, visos diskusijos, kurios vyksta tarp mamų (dažniausiai), kupinos nepasitenkinimo, skaudulių, menkinimo, agresijos, nurodinėjimų, iš tiesų yra tiesiog... savo pačių traumų skalbykla.
Kai į mus labai aktyviai bado pirštais, sakydami, kokie mes netikę, kad blogai elgiamės, dažnai būna imam...ir patikim, bent akimirkai. O jei ir nepatikim, tai bent menkutė abejonė sušmėžuoja ir nusėda kažkur giliai viduje. Ypač, jei dar neturim patirties, odos, skūros ir savojo kaip mamos identiteto. O motinystės pradžioj (ypač) to badymo pirštais, patarinėjimo, nurodinėjimo, galvos lingavimo, atviro ar pasyvaus smerkimo būna tikrai daug. O tvirtumo, kaip tyčia, proporcingai mažai.
Bet ar kada pagalvojote iš kur visa tai kyla?
Visas tas kišimas paprastai byloja apie viena: kažkokius vidinius skaudulius, žaizdas, stygių, traumas. Nepilnavertiškumą, dangstomą visažinyste, skausmą, išreiškiamą pykčiu, bejėgystę, kompensuojamą noru sukontroliuoti. Kažką, net jei ir ne savo gyvenimą.
Dažnai tie nurodinėjimai būna apie artumą, kad jo per daug, kad jo nereikia, kad pripras, išleps ir t.t. ir pan. Ir tai skaudžiai byloja apie tų pačių patarinėjančių nepatirtą artumą, priėmimą, šilumą ir saugumą.
Taip pat tai būna apie nepagarbą ir nelygiavertiškumą - kaip vaikas turi klausyti, priverstinai gerbti tėvus ir t.t. To paklausius tampa aišku, kaip šiam žmogui nepažintas lygiavertiškas ir pagarbus santykis.
O kartais tai būna visiškai atvirkščiai - žindyk, nors nenori ir negali, nešiok, nors ir pati alpsti, tik būk su vaiku ant rankų, nesvarbu kokia kaina, nesvarbu kaip tu, nesvarbu koks kontekstas. Ir vėl, galim tik spėlioti apie ką tai - ar savo pačių poreikių nuneigimą, ar siekį kompensuoti tą patį didžiulį trūkumą išties bet kokia kaina ir bet kieno kito gyvenimu?
Kitų žmonių komentarai, nurodinėjimai, liepimai mums išties atskleidžia daug. Labiausia apie juos pačius.
Kai kurie komentarai ar patarimai dažnai skamba kaip reikalavimai, tarsi tie kiti jūsų gyvenime turėtų ar ketintų išplėšti vairą iš rankų. Tarsi jūs iš tiesų esat kažką kažkam skolingi ir savo gyvenimo pasirinkimais tą skolą turėtumėt gražinti.
Tai priminimas: Nesat skolingi. Niekam nieko neturit įrodyti, ar patikti ar įtikti. Jie yra jie, jūs esat jūs. Jūs gyvenate tam, kad pateisintumėte savo tikslus, lūkesčius, įsitikinimus, sumanymus ir idėjas. Ne kažkieno kito, nepriklausomai nuo spaudimo lygio. Savo ir tik savo.
O va šitus, kylančius iš pačių vidaus, tai svarbu itin gerai klausyti, stebėti ir vykdyti ❤
Eglė
Jei jums patinka, ką mes rašome, ir tai atrodo svarbu, kviečiame paremti mūsų tekstų gyvavimą ir augimą čia: 🙏 ⬇️ https://patreon.com/naturalimotinyste