Saulėtą pavasario rytą keliauju su dukra už rankų į darželį. Apžiūrim besiskleidžiančius pumpurus ir žiedus. Aušrinė rankioja visus pagalius ir vis ką nors pakapsto ar pabaksnoja jais. O aš vis raginu, kad greičiau einam, nes jau vėluojam, bet mėgaujuosi šiuo mūsų rytiniu pasivaikščiojimu. Paskui keliausiu į darbą, dar turėsiu laiko kavai ir pasivaikščiojimui su mėgstama muzika. Darželyje atsisveikiname taip lengvai, greitai ir džiugiai. Pasibučiuojam. Matau kaip interesas, kas vyksta grupėje ir ką veikia vaikai, ją pagauna ir įtraukia. Apima toks geras jausmas, kad dabar, motinystėje, turiu laiko ir sau. Bet įstrigo akyse vienas paveikslas: einant pro vieną namą, išvydau mamą su naujagimiu rankose, tupčiojančią ir sūpuojančią. Pagalvojau, kaip seniai buvo Aušrinės naujagimystė, atrodo, net pamiršau, ką tai reiškia. Kad dabartiniai sunkumai, vis tik palyginus su pradžių pradžia yra malonumas. Nežinau, kada ta mama atsikėlė, ar išvis miegojo, tikiu, kad jos vilkima pižama ar treningas yra nepakeičiamas rūbas jau kelias dienas, manau, kad ji nepavalgius ir visus savo pajėgumus sutelkusi į tai, kaip nuraminti ar užmigdyti mažylį. Tikriausiai ji namie viena ir į tualetą nueis tik su naujagimiu rankose arba jis per stebuklą užmigęs neprabus, kai mama atsitrauks. Bet gi stebuklai tik retenybė. Aš pagimdžiau gegužės gale, tad gan panašiu laiku ir kelias sekundes išvydus ją lange, pamačiau lyg ir save, prieš kiek mažiau nei 4 metus. Viduje subruzdo jausmas, impulsas, noras padėti, pabūti šalia, paklausti, kaip ji? To trūko man pačiai. Tikiu, kad daugeliui naujų mamų to trūksta. Kažkokio atliepimo, pamatymo tos sunkios kasdienybės, tos gilios nenutrūkstamos priklausomybės nuo vaiko, to vienišumo ir rankų trūkumo. Visos tai patyrėme, bet išaugame į kitą etapą ir pamirštame. Tad man norisi padėkoti tai mamai, kad ji priminė, kaip yra svarbu atliepti ir pamatyti naują mamą. Nepamiršti su kokiais sunkumais ji dabar susiduria, kaip ji jaučiasi. Pasimetusi, pavargusi, nerimaujanti… Jei jūsų aplinkoje ji yra - parašykite jai. Jei tu skaitai šį tekstą, parašyk pati, kaip jautiesi, nes juk labai svarbu būti tiesiog išgirstai, matomai.
Čia mano motinystės pirmos dienos namie. Pižama, ankstyvas rytas, migdymas vaikštinėjant ir miegojimas tik rankose
Beatričė
