top of page

Pasekmės, bausmės ir disciplina

Esu moderatorė gana didelėje tėvystės grupėje. Skaitydama prisijungimo prie grupės užklausas, dažnai nustembu. Didžioji dauguma besijungiančių sako, jog vaikų nedrausmina smurtu, arba jog netaiko bausmių, bet drausmina apribodami mėgstamą veiklą, pramogas ir pan.


Norisi apie tai pakalbėti plačiau. Man rodos šioje vietoje yra susimaišiusi informacija apie ribas, pasekmes ir bausmes. Paprastai, kai sakoma, jog kad "taikome pasekmes", "taikome logines pasekmes", o vaikui dėl to, jog kažką netinkamo padarė ar pasakė yra neleidžiama žiūrėti filmuko - t.y. daryti kažko, kas tiesiogiai su netinkamu elgesiu nėra susiję - tai yra bausmė, tik kiek mandriau pavadinta. Tai yra manipuliacija vaiko elgesiu, jausmais ir norais.


Dažnai tėvai išsireiškia, kad vaikai jais manipuliuoja. Atiminėdami ar grasindami apriboti ar atimti tai, kas vaikui patinka ir yra svarbu - darome lygiai tą patį , manipuliuojame vaiku. Vaikai tokį elgesį perima. Jie perima tokias žaidimo taisykles nepiktybiškai - tai, ką mato, kaip yra elgiamasi su jais, jie priima kaip absoliučią normą, kuri tiesiog yra vienintelė ir teisinga. Tą normą ir lūkesčius elgesiui su savimi jie nešis per gyvenimą.


Taigi grįžtant prie bausmių ir pasekmių:


Pasekmė - kai nepasiėmęs skėčio vaikas sušlampa.

Vėlai nuėjus miegoti, žiauriai sunku keltis ryte.

Nesusitvarkius lego ant jų užlipi ir skauda. Neužkimšus flomasterių jie nebepiešia.

Nepadžiovus savo šlapių rūbų jie neišdžiūsta.

Prisidedi per daug sviesto į košę - pasidarė per riebu, nebeskanu.


Pasekmės nėra draudimas išeiti į lauką su draugais, jei nusikeikei.

Pasekmė nėra draudimas žiūrėti filmuką, jei nepavalgei pietų.

Pasekmė nėra nusiuntimas į savo kambarį pagalvoti, ką padarei.

Tai bausmė.


Pasekmės kartais tiesiog nutinka ir atneša vertingą pamoką, bet jos nėra ir neturėtų būti priemonės formuoti elgesiui. Elgesį formuojame ribomis, taisyklėmis, pokalbiais su vaikais.


O skatinimas saldainiais, filmukais ir kitais dalykais - tai ta pati bausmė tik apversta. Vaikas daro kažką, ko mes jo tikimės, vedamas noro ir baimės netekti kažko, ką mėgsta - saldumynų, kompiuterinių žaidimų ar filmukų.


Ir taip, tai kartais vieninteliai būdai susitarti, kai kitkas neveikia, kai nėra laiko, resursų ir galimybių. Bet žiūrint į ateitį, kurios savo vaikams linkime, tai neturėtų būti tie elgesio būdai, kurie dominuoja.

Antraip bausmės ir manipuliacijos galiausiai taps mūsų vaikų norma.


Eglė


Comments


bottom of page