Taip man pasakė mano vaikas, kai apsiašarojau.
O kontekstas toks: esu pavargusi, net fiziškai prastai jaučiuosi, pastaruoju metu nemažai darbo, o ir Aušrinei manęs reikia itin daug, ji dažnai zirzia ir pyksta, reikalauja būti ant rankų ir visaip susiglaudus. Dar susiginčijom su partneriu apie kažkokius išorinius dalykus, mūsų tiesiogiai net neliečiančius, bet kai nuomonės išsiskiria ir emocinis atsparumas susilpnėjęs, lengva nueiti į asmeniškumus. Ir man pasidarė liūdna, kad dėl visų šitų dalykų aš negaliu būti savo vaikui taip, kaip jai šiuo metu reikia. Man per daug intensyvu. Tą jai ir pasakiau, su tuo sakiniu pasirodė ašaros. O Aušrinė sako "nesijaudink, aš tau padėsiu" ir ėmė tvarkyti namus.
Čia ta vieta, kai apsikeičiama vaidmenimis, mama gali įkristi į emociją, o vaikas įeina į mamos vaidmenį ir imasi tvarkyti dalykų. Taip simboliška, kad ji tiesiogiai ėmėsi tvarkyti namų! Dėjo išmėtytas knygutes į lentyną. Kai emocinėje sferoje choasas, reikia kažką sutvarkyti, taip "sutvarkyti" galima ir vidinius jausmus. Taigi tvarkėmės, ji vis ramino mane, kad nesijaudinčiau, kad ji man padės 😇
Prisiminiau ir kitą momentą, kai ji ėmėsi mamos vaidmens, tada buvau susižeidus ranką, ir einant miegoti ji netyčia dar vožtelėjo man į dantis, tiek tereikia kad apsiašaročiau, nes kai ir šiaip sunku, dar tiesioginį fizinį skausmą atlaikyti man itin sunku. O ji man papūtė, pabučiavo, sakė "čia tavo popa" ir laikė savo rankutę uždėjus ant žaizdelės rankoje. Gavau rūpesčio ir dėmesio kaip susižeidęs vaikas iš savo mamos 😊
Kokios žavios tos akimirkos, mano mažylė, neturėdama 3 metų, jau gali pajusti ir ištoleruoti mano silpnumo akimirkas ir jose net užimti stipresnės, tvarkančiosios situaciją poziciją. Ačiū, kad esi ir man padedi ❤️
Beatričė