Pastaruoju metu buvau pradingusi, įsisukusi į tam tikrus darbus. Noriu greičiau juos užbaigti ir paleisti, ypač kai artėja ilgasis savaitgalis. Tada ypatingai norisi visokius darbelius užbaigti, atlikti paskutines užduotis, kad pagaliau būtų galima atsipūsti, atsipalaiduoti ir nebegalvoti. Bet žinoma, tai tik iliuzija. Kai stipriai įsitrauki į darbus, jie taip lengvai nedingsta, vis sukasi galvoje ir norom nenorom pasiveja ir laisvomis dienomis, gal net labiau. Su savo emociniu krūviu ir naujomis idėjomis. Bet jau norisi pasidalinti ir su jumis, prie ko taip įsisukusi, o kadangi man nekantru, tai noriu suintriguoti ir jus. Kad lauktumėt ir nekantrautumėt kartu su mumis Visą rudenį, tik išleidusi Aušrinę į darželį ir gavusi papildomo laiko savo dienoje, sėdau prie šio projekto. Su Egle jį jau klibinome vasarą, kūrėm, rašėm, galvojom. O dabar jis jau visai arti dienos šviesos. Tai terapinė mamos knygelė. Tiksliau mažas “sneak peek” į ją Prie jos maketavimo darbų ir sėdėjau tomis laisvomis valandomis. Kartais intensyviai dirbau, kartais ieškojau/galvojau kaip dirbti, kartais atsitraukdavau. Šiame kelyje, kaip ir bet kokiame kūrybiniame procese, buvo nemažai nerimo, dvejonių, abejonių. Bet dabar, pati peržiūriu rezultatą ir džiaugiuosi. Dalintis noriu, bet kartu taip nedrąsu. Taip sunkiai rašau, trinu ir vėl rašau šį post’ą Rodos, rizikuoju kažkuo. Atsiveriu ir nežinau, kaip kiti reaguos į tą atsivėrimą. Ši knygelės maketo situacija tik iliustracija, kaip kartais nelengva apskritai kalbėti apie save, dalintis savo idėjomis, jausmais, dalintis kūrybos rezultatu, būti labiau pažeidžiamu kitų akivaizdoje. Taip gyvenime jaučiuosi dažnai, bet tikrai nemažai kelio nuėjau ir vis dažniau renkuosi rizikuoti ir pasirodyti, kad ir kuo visa tai baigsis. Šitas knygelės maketas labai provokuoja tuos jausmus, gal todėl, kad tai nauja, nes tai pirmas mano knygelės maketas gal todėl, kad dabar ruduo, o rudens ir žiemos sezonais aš tampu uždarenė, gal todėl, kad ir gyvenime kažkoks naujas etapas, dar neįveiktas, o procese. Ir knygelė dar procese. Bet jau labai arti... Jos puslapiai pilni jausmų, pilni išgyvenimų, iškalbingi ir keliantys klausimus, skatinantys ieškoti, pažinti save, reflektuoti, kurti ir Augti auginant.
Beatričė
Iliustracija @elenut_art
