Miegotoja su kompanija

Mano Ugnė visada buvo miegotoja greta manęs. Na ok ok, ne visada, dalį pirmojo mėnesio po gimimo ji sau parpdavo po 3 valandas. Atsimenu, nes tuomet su vyru peržiūrėjom James'o Bondo kolekciją 😂 na matyt to reikėjo mums šiek tiek atsigauti ir pasikrauti, nes Ugnė gana greit sumetė, kad daug fainiau yra miegoti su mamos kompanija 😂 Naktimis ji miegojo kaip ir dauguma - su prabudimais pieno, kartais rečiau, kartais dažniau. Aišku pradžioje tai atrodė kaip košmaras, vėliau, įgavus stažo, pagalbos ir įgūdžių pailsėti - atrodo normali mamystė 🙂 tačiau kas mane tada, mėnesio laiko mamą, gerokai išmušė iš vėžių buvo tai, kad JI PIETŲ MIEGUS MIEGA TIK ŠALIA MANĘS. Viskas, mano laiko sau, išsidrėbus, žiūrint filmą, einant į dušą, valgant ar gaminant valgyt, tvarkantis, kalbant telefonu, skaitant, rašant, piešiant - NEBĖRA. Man šokas buvo suprasti, kad štai, mudvi dabar susiglaudusios visą parą, o tai kur aš, kaip gi aš? Užtruko tai priimti, dabar jau žinau, kad taip miega daugybė mažylių. Tuomet tai atrodė tragedija🙈 Skundžiausi nugulėtais šonais, skaudančia nugara ir grėsme mano savasčiai. Kol kažkaip nurimau ir vieną kartą atsitempiau į lovą knygą (nesuprantu, kaip anksčiau apie tai nepagalvojau). Ir tada aš pradėjau ilsėtis drauge su Ugne - skaityti arba miegoti kartu. Supratau, jog tai bent artimiausiu metu nepasikeis, ir nustojo nerimo muselė blaškytis mano galvoje ir drumzti ramybę. Tais metais perskaičiau daugiausia knygų neg