Metai kaip dviejų vaikų mama

Nuo šiol mano Naujieji metai matuojasi ir skaičiuojasi ir vėl kitaip. Mažajai Ūlai pačioje sausio pradžioje suėjo metukai. Per juos palaipsniui vyko daugybė procesų mūsų šeimos gyvenime, tarpusavio santykiuose ir kiekviename iš mūsų. Mano pastebėjimai: Sunkumo lygis Lengviau. Dabar yra žymiai lengviau nei buvo pradžioje. Su didele meilės, bet kartu ir tirštos panikos banga atsimenu tą pradžių pradžią. Kai man hormonai vertėsi kūliais, kai didžioji ieškojo savo vietos po mano sparneliu, kai aš ieškojau savo vietos tarp jų dviejų ir man niekaip nesigavo 100 procentų savęs staiga paversti 200. Kūnu prisimenu tą pasimetimą, nusivylimą. Naktis, kur iš vienos pusės viskas aišku su naujagimiu, o iš kitos - regresavusiu beveik trimetės miegu. Kur tiesiog busdavo tai viena, tai kita ir abiem manęs reikėjo. Tas nepakeliamas savęs nepadalijimo jausmas. Tas dar sunkiau pakeliamas jaumas, jog neužteks - meilės, saugumo, artumo. Jog kažkam neužteks ir tai paliks randą. Dabar kur kas lengviau visais ši