Mamų reflektyvioji funkcija. Prieraišumas.

Prieš kelias dienas buvau konferencijoje, kurioje buvo pristatomi paskutinio dešimtmečio raidos psichopatologijos instituto tyrimai. Iš jos išsinešiau vieną labai svarbią, prasmingą ir viltingą mintį. Ji suvirpino ir mane asmeniškai, ir galvojant apie terapinį darbą su klientais, ir net apie pačią Natūralios motinystės viziją. Mes vadovaujamės prieraišiosios tėvystės filosofija, kuri neatsiejama nuo prieraišumo teorijos. Kas kažkiek domitės psichologija, tikriausiai esate girdėję ir apie prieraišumo teoriją (J. Bowlby), bei saugų ir nesaugų prieraišumą, kuris susiformuoja pirmaisiais metais santykyje su pirmine prieraišumo figura (dažniausiai mama). Teorija teigia, dažniausiu atveju, nesaugiai prisirišusi mama formuos nesaugų prisirišimą su su savo vaiku ir atvirkščiai. Tai vyksta nesąmoningai, automatiškai. Kalbant apie statistiką, sunku tiksliai pasakyti, kiek yra nesaugiai prisirišusių žmonių mūsų visuomenėje, bet vieno tyrimo duomenimis, kažkur pusė ant pusės. Ne patys gražiausi skaičiai. Tačiau (toji nuostabioji mintis), pastebėta, kad ne visos nesaugiai prisirišusios mamos augina nesaugius vaikus, kai kurioms pavyksta suformuoti saugų prisirišimą savo vaikui. O tai lemiantis momentas yra mamų reflektyvioji funkcija. Kaip apibrėžia Fonagy, tai mamų gebėjimas atskirti vidinę realybę nuo išorinės. Mamos gebėjimas suprasti savo būsenas ir kaip jos veikia jos vaiką, bei suprasti vaiko būsenas, atskiras nuo savęs ir kaip jos veikia ją pačią. Kitaip tariant gan aukštas empatiškumas, sąmoningumas, savo vidinio pasaulio pažinimas ir ankstyvųjų skaudulių perdirbimas. Didžiausias prasmingus yra tame, kad net ir gan nesaugi mūsų visuomenė turi galimybę auginti saugesnius vaikus ir taip - saugesnę visuomenę. Pats prieraišumas veikia automatiškai, perduodamas iš kartos į kartą. Toji refleketyvioji funkcija yra kaip “stop” mygtukas tam automatizmui, tai galimybė sustoti, peržiūrėti, kas čia vyksta ir kurti kitokius santykius. Mamai svarbu gebėti matyti savo vaiką, atspindėti jį, kad vaikas jaustųsi matomas, tai formuoja ir jo refleksijos įgūdžius, gimsta reflektyvioji savastis. Kad mama galėtų iš tikrųjų matyti savo vaiką, ji turi būti gana sąmoninga savo vidinei realybei. Reflektuodamos savo patirtį, mes turime galimybę išspręsti vis besikartojančius dalykus, turime galimybę augti ir auginti kitaip.


Beatričė


I see you seeing me seeing you