Mamos kūnas

Koks yra mamos kūnas? Visų mūsų jis skirtingas, bet manau, kad nėštumo ir gimdymo patirtis mums visoms uždėjo kažkokį ženklą. Tas kūnas tikrai kitos nei buvo, jis kitoks visoms skirtingai, bet visos mamos įvardina, kad įvyko pokytis. Kartais sunku sudėti į žodžius, kas būtent pasikeitė, be kažkokių akivaizdžių išorinių pokyčių. Aš manau, kad pasikeitė santykis su savo kūnu ir jo vertinimas. Tokie grynai psichologiniai momentai, į kuriuos retai kada atkreipiam dėmesį. Yra daug informacijos apie pogimdyvinį mamos kūną, apie kilogramus, strijas, pilvo raumenų išsiskyrimą, pasikeitusias krūtis, suglebusią pilvo odą, naujus randus. Taip, tai labai svarbu, ypač dėl to, kad tie pokyčiai įvyksta taip greitai. Atrodo, kad buvęs mano kūnas, man gerai pažįstamas savo linkiais ir ypatumais taip staiga tampa tarsi nemano, nes visi linkiai pasikeitė, atsirado naujų ypatumų. Bet tai tik vienas momentas, kitas, gal net svarbesnis, bet informacijos apie tai gerokai mažiau - tai tas santykio su kūnu pokytis. Šie du dalykai tarpusavyje reikšmingai susiję. Dėl išorinių pokyčių sunku priimti savo kūną, dažnai imame jį nuvertinti, o dar dažniau prarandame ryšį su juo, nes mūsų kūnas jau nėštumo metu ir po gimdymo tarnauja vaikui. Jis atlieka visai kitą funkciją nei anksčiau, su juo vyksta visai kiti procesai. Jie nauji, nepažinti ir gali kelti ambivalentiškus jausmus. Nuo svetimumo iki kaip tik labai stipraus kūno galios, stiprybės, galimybių, jėgos pajautimo. Visa tai gali ir žavėti, ir bauginti vienu metu. Bet kokie stiprūs kūno išgyvenimai kelia ir stiprius emocinius išgyvenimus bei keičia santykį, požiūrį, vertinimą. Labai smagu girdėti ir skaityti mamų pasisakymus apie savo kūno naują ir gilų priėmimą, pajautimą, puiku, kai šis perėjimas iš vieno kūno suvokimo į kitą toks sklandus, išpildantis, įprasminantis. Deja, dažnai tas užtrunka, ne tik mėnesiais, bet metais, kartais stringama kažkuriame taške ir nebejudama į priekį. Dėl daugybės priežasčių.. nuo trauminių nėštumo, gimdymo patirčių iki dėmesio, laiko tam neskyrimo, visuomenės stereotipų, vidinių nuostatų. Taip pat egzistuoja individualūs skirtumai, kiek žmogus apskritai jaučia ryšį su savo kūnu ir koks tas ryšys. Tai pasireiškia per rūpinimasi, arba ne, savo kūnu, nuo mitybos, fizinio aktyvumo iki kūno pojūčių įsisąmoninimo, išsigryninimo. Vieniems tai gan paprastai, natūraliai gaunasi, tiesiog iš prigimties, kitiems yra kur kas sunkiau, ir tik kūno liga geba atkreipti sąmoningą dėmesį į jį.“ ia tokie kraštutinumai, kurie būna reti, mes visos esam kažkur tarp šių polių. Bet kai, apskritai, ryšys su kūnu gana tolimas, nėštumo ir gimdimo patirtys gali jį dar labiau atitolinti. Tai koks tada tas mamos kūnas? Gali būti, kad pati kūno savininkė nė nenutuokia, jei nėra stipraus diskomforto arba malonumo pojūčio, tai to kūno ir nejaučiama. Gyvename savo galvose, kartais nuotaikose ir labai mažai savo kūne. Bet kiek daug prarandame, pirmiausiai, tiesiog informacijos apie save, apie savo savijautą, nes kūne jos labai daug. Tada pilnatvės jausmą, nes tik kūnas, jausmai ir protas vienovėje suteikia tą jausmą. Ir, galiausiai, tiesiog pasitenkinimo, nes, rodos, vis kažko trūksta... Tad mamos, nepamirškim savo kūno, atsiradus vaikeliui jam reikia naujo jūsų dėmesio. Kaip tai padaryti? Pirmiausiai, paprasčiausiai atkreipkite dėmesį į jį. Kokia dabar jūsų laikysena? Ar patogu? Paieškokite kitos pozicijos, atkreipkite dėmesį į skirtumą kūne. Porą minučių pastebėkite savo kvėpavimą, kaip įkvėpant oras paliečia nosies šnerves, pripildo bronchus ir plaučius, kaip pakyla krūtinė ir sujuda pilvas. Ir kaip iškvėpiant vėl viskas grįžta į pradinę padėtį. Atkreipkite dėmesį ir pastebėkite savo judesius, kai einate, atliekate įprastinius darbus, dauguma tų judesių tokie automatiški, o galima paieškoti naujų, neįprastų judesių atlikti konkretų veiksmą, pastebėti pokytį kūne. Kartais tiesiog pajauskite, ko jūsų kūnui reikia, ko jis nori, gal jis pavargęs, įsitempęs, tingus, o gal priešingai. Koks pojūtis malonus, o koks ne? Visa tai tokios paprastos praktikos, bet labai daug duodančios. Taip pat padeda visos į kūną orientuotos veiklos: sportas, masažai, vandens procedūros, seksas, meditacija, joga, šokis, vaikščiojimas ir t.t. O koks jūsų santykis su savo kūnu ir kas jums padeda kurti ryšį su juo?


#naturalimotinyste #augtiauginant #mama


0 views