Tikriausiai vienas baisesnių dalykų.. Ligos, ypatingos būklės, sindromai, nelaimingi atsitikimai ir tt. Jų nei sukontroliuosi, nei pilnai išvengsi, nei pasiruoši, nei nereaguosi, nei nebijosi jų, kai jų net ir nėra. Tokia jau mamų dalia 🤭 tai ir pakalbėkim, kaip jaučiasi mamos, kai jų vaikai serga.
Neimkime jokių sunkių ligų, užtenka peršalimo, lengvai pakilusios temperatūros ir apsiblaususių mažų akyčių, kad sukiltų ir liūdesys, ir gailestis, ir kaltė ar pyktis, ir dar galybė dalykų.
Iš vienos pusės, tenka atlaikyti savo jausmus, nes dėl didžiulės atsakomybės už savo vaikus tikrai paieškome savyje "ką gi aš ne taip padariau". Iš kitos pusės, tenka susidurti su pasikeitimais kasdieniniame gyvenime: likti namie, atsisakyti kelionės, darbo, susitikimų, pramogų, reikalų ir pan. Ir galiausiai, tiesiog atlaikyti vaikučio prastą savijautą. Visada džiaugiames matydami savo vaikus sveikus, laimingus, o va silpnumo akimirkos gali kelti tikrai sunkiai ištveriamą bejėgystę..
Dažnai mamos tiesiog susimobilizuoja tokioje situacijoje, daro viską dėl vaiko, geba itin daug pakelti, padaryti, atlaikyti, bet juk kiek tai pareikalauja vidinių resursų! Kas, kaip ir kada paskui juos atstato? Ir tikrai nenuostabu, kai mama tiesiog suserga pati, kai vaikas ima sveikti. Atsipalaiduoja ir visas ankstesnis stresas, įtampa padaro savo "darbą". 🙄
Ką gi daryti? Nepamiršti savęs! Atkreipti dėmesį ir į savo fizinę, emocinę būklę, spresti su tuo iškylančias problemas, neignoruoti savo poreikių.
Rūpinkis savimi, juk tam vaikučiui esi svarbiausia! ❤️
Beatričė 🤗
#naturalimotinyste #augtiauginant
