Kai jie išeina

Parašiau pavadinimą ir supratau kaip dramatiškai jis skamba :) nene, nekalbėsiu apie suaugusius vaikus ir kaip jie palieka namus ar kažką panašaus.

Kalbėsiu apie mažus mūsų vaikus, kai jie palieka namus...su tėčiais, išeidami į kiemą, aikštelę ar su reikalais :)

Kadangi su vyru dalinamės vaiko priežiūrą, laiką darbams ir reikalams stengiamės planuoti iš anksto. Bet būna tokių atvejų, kai jiedu tiesiog nesuplanuotai išeina. Ir tuomet, kad ir kaip iki tol kilnojosi stogas nuo nuovargio, emocijų ar nebaigtų darbų, tą akimirką, kai pabučiuoju juos ir palydžiu einant pro duris, širdyje kažkas suvirpa. Pasiilgstu jų tą pačią akimirką, kai jie nebesikėsina užatakuoti viso mano dėmesio, jėgų ir galimybių lauko.