Gimimo jėga

Pirmagimė Ugnė pas mus atvyko ligoninėje. Tai buvo taip stipru ir intensyvu, kaip kitaip ir negali būti. Tačiau tik pradėjus lauktis antrąkart, supratau, kad ši patirtis buvo ir sunki, skaudi, nuneigta. Jog vengiau gilintis ir tyrinėti, laikiau ją paslėptą kažkur toli už mano suvokimo ribų. Tiek toli, jog man net atrodė, kad mano gimdymo patirtis buvo "visai gera". "Netobula, bet visai gera", - tik tiek neigiamumo leidau sau pripažinti.

Laukiantis Ūlos neišvengiamai teko atsisukti atgal ir prisileisti savo gimdymo patirtį tokią, kokia ji buvo. Pykti, nesuprasti, skaudėti ir galiausiai priimti, integruoti, paleisti. Priimti ir save tame, ne tokią, kokia galbūt įsivaizdavau būsianti. Tai užtruko - virė ir pulsavo