Tikslas - ne nejausti kažkokio jausmo, o ne reaguoti/elgtis iš jo. Ir čia labiausiai norisi kalbėti apie pyktį, nes būtent su jo raiška/neraiška mes dažniausiai turime vienokių ar kitokių sunkumų. Pastebiu, kad jei žmogus sako, "turiu problemų su savo emocijų valdymu", dažniausiai turima omenyje pyktis. Kodėl pyktis mums toks komplikuotas? Tiksliau, ne pats pyktis, o jo įsisąmoninimas ir raiška? Pyktis yra labai galinga emocija, tikrąją to žodžio prasme. Jis sukelia tiek daug fiziologinių pokyčių, sužadinimą mūsų kūne ir psichikoje. Tokia didelė jėga ir energija užplūsta, nenuostabu, kad ne taip paprasta tai suvaldyti. O jei dar to pykčio viduje kažkiek pakaupta, tai išvis tampa kaip sprogstanti bomba. Jeigu pažvelgtume į mūsų kultūros toleranciją pykčio atžvilgiu, tai pamatytume ne pačius geriausius dalykus. Pyktis kaip toks dažniausiai tampa iš viso nepageidaujama emocija, nors turėtų būti nepriimtini tik tam tikri jo raiškos būdai, kurie kenkia kitiems. Vaikams, ypač mergaitėms, pyktis tarsi nepritinka, ko pasekoje daugybė suaugusių moterų susiduria su pykčio slopinimo sukeltais sunkumais. Na, o berniukams tarsi pykti visai galima, bet tik ne liūdėti ir neverkti, ko pasekoje daugybė suaugusių vyrų visas savo sunkias emocijas reiškia pykčiu. Pyktis nėra kažkoks blogas ar nepageidaujamas jausmas, nei jumyse, nei jūsų vaikuose. Tai svarbią funkciją atliekanti emocija. Būtent pyktis mums neša informaciją apie tai, kad kažkas negerai. Galbūt yra peržengiamos ribos, galbūt gresia pavojus socialiai ar psichologiškai, gal net fiziškai. Galbūt kažkas neatitinka mūsų vertybių, įsitikinimų, kažkam mes nepritariam. Gal tai apie mūsų poreikių nepatenkinimą arba neatsižvelgimą. Gal tai signalizuoja, kad patiriame kažkokį deficitą, kažkas yra sutrikdyta ir išbalansuota. Pyktis tiesiog praneša apie tą kažką. Jo visa jėga yra skirta tam, kad galėtume atstovėti atitinkamą situaciją, juk kartais tiesiog fiziškai reikia jėgos. Kartais tiesiog, kad išlaikytume mums svarbią ribą. Ir čia pyktis yra pagalbininkas, o ne priešas. Svarbu nepulti ir išsitaškyti apimtam pykčio, o pirmiausiai įsisąmoninti kokią info jis neša. Na, o tada jau galima ir sąmoningai nuspręsti, kaip elgtis ir pasinaudoti atsiradusia vidine jėga, kad išspręsti situaciją efektyviai, sau ir kitiems naudingai.
Aš žinau, kad lengva pasakyti, sunku padaryti. Taip, ir man tai kartais velnioniškai sunku. Bet būna, kai pavyksta ir kiekviena maža nauja patirtis su pykčiu, ugdo naujus įgūdžius ir gebėjimus būti su juo. Beatričė #naturalimotinyste #augtiauginant #emocijos #pyktis #sąmoningumas