Apie vaiko atsiskyrimo baimę

Įsivaizduokime paprastą buitišką situaciją, kai mamos nėra šalia, kai vaikui jos reikia, pvz mama gamina vakarienę, o vaikutis susinervino negalėdamas pats kažko padaryti. Susinervina, verkia arba zirzia, taip išreikšdamas nepasitenkinimą ir kartu kviesdamas mamą. Dažniausiai ne tam, kad kažką ten padarytų už jį, bet kad pabūtų kartu, kai sukyla jausmai. Tačiau mama atsako, kad ateis už kelių minučių, nes dabar rankos užimtos. Tokių situacijų su laiku vis daugėja ir jos siunčia vaikui žinutę, kad mama ne visada yra šalia, kad kartais jis yra vienas. Ir nors tai yra visiškai normalu, tiesiog toks yra pasaulis, kurį jis bando pažinti, tai labai gąsdina. Ir gąsdina ne kiek pati situacija, kad mama neateina, bet suvokimas, kad mama yra atskira nuo jo, kad nebūtinai visada ateis pagal jo poreikius, kad negali kontroliuoti mamos elgesio. Būtent šis suvokimas ima gąsdinti. Ir tai kelia atsiskyrimo baimę. Tada vaikui tampa ypač svarbu tikrinti, kiek gi ta mama yra šalia, kaip ją ilgiau išlaikyti šalia ir pan. Mamoms ima atrodyti, kad vaikas, kuris jau vienas darė tą ir aną, dabar be mamos nei žingsnio, gali kilti pasimetimas, kas čia vyksta. Tačiau tai, normalus raidos etapas, jis rodo, kad vaikas normaliai vystosi ir ima suvokti vis daugiau dalykų apie šį pasaulį. Atsiskyrimo baimė vis suntensyveja skirtingais raidos tarpsniais, ryškesni būna apie 7-8 mėn, paskui apie 15 mėn, vėliau labai ryšku pr