Ar leidžia nors kiek pamiegoti naktį?“ / „Nu tai ar labai kankini mamytę naktimis?“ / „Jau išmiega naktį? Vis dar keliasi?! Tai kas jai yra?“
Tokie ir panašūs klausimai. Nuolat. Būtų maloniau, jei paklaustų, kas labiausiai džiugina, koks jausmas sulaukti bučkio ir apkabinimo ar pirmos naujagimio šypsenos, o ne „NU TAI KAIP TOS NAKTYS“. Net nėra, ką normaliai į tai atsakyti. Nes juk mes tai suprantame, kad kūdikiams ir mažiems vaikams, ypatingai žindomiems, yra visiškai normalu ir biologiškai užprogramuota keltis nuo kelių iki keliolikos kartų per naktį (tam kad jie išgyventų!). Kad miego ritmai skiriasi skirtingais kūdikio amžiaus tarpsniais ir 4 valandas ramiai išmiegodavęs kelių mėnesių kūdikis, sulaukęs pusės metų, gali imti keltis kas valandą ir tai irgi yra visiškai normalu. Bet vos apie tai užsiminus, kyla rizika įsitraukti į didžiulę diskusiją, nes žmonės turi labai tvirtus įsivaizdavimus apie tai, kaip kūdikiai TURI miegoti. Ir bet koks nukrypimas nuo to įsivaizdavimo yra laikomas didžiule problema ar nenormaliu elgesiu, o mamai – iš vis košmaras. Ginčytis su kiekvienu dažnai pritrūksta motyvacijos, o iš kitos pusės, nesijauti taip jau košmariškai, nes, miegant kartu, dažnai ryte net nesupranti kiek ten kartų tas mažylis žindė ir viskas yra daug lengviau. Aišku, būna sunkesnių ir labai sunkių naktų. Būna juk kad ir mes, suaugę, miegam neramiai ar sapnuojam košmarus. Tuomet didelė laimė yra apsikabinti mylimą žmogų. To paties nori ir mūsų mažyliai, tik kodėl daug kam yra taip sunku tą suprasti?
Taigi, aš visgi leidžiuos į tas ilgąsias diskusijas, ir dalinuosi su aplinkiniais tuo, ką žinau, nes noriu, kad kūdikių ir mažų vaikų miego tema išlįstų į dienos šviesą. Ir tikiu, jog vis daugiau mamų ima kalbėti apie normalų mažųjų miegą. Ne patogų miegą tėvams, bet apie tokį miegą, koks jis yra, be pagražinimų ar tragizmo.
Tam, jog pailsėti, renkuosi pamiegoti su dukra, kai ji miega dienos metu, taip pat Ugnės tėtis yra labai įsitraukęs į jos auginimą, taigi randam būdų kaip leisti vienas kitam pailsėti. Norėčiau, jog šeimos ieškotų sprendimų, kaip pakeisti savo elgesį, kad jaustis geriau, o ne bandytų taisyti kūdikius ir nesančias jų miego "problemas". Galbūt tada visuomenėje mažylių miego tema taps suvokiama realistiškiau, ir šiek tiek sumažės šių, nieko iš esmės gero neduodančių, klausimų.
#biologicallynormalinfantsleep #breastsleeping#attachmentparenting #evolutionaryparenting#naturalparenting #motherhood
