Pardaviau nešioklę, nes jau kurį laiką nebenaudojom ir pagalvojau, kad apie nešiojimą taip ir neparašiau, nors jis buvo labai didelė mūsų gyvenimo dalis.
Aušrinė ir vežimas buvo nesuderinami dalykai, kad ir kaip stengiausi vis bandyti, "pratinti" miegoti vežime 🤦♀️taip ji niekad nei priprato, nei norėjo jame būti. Na, dabar kartais pastumdo jį pati arba pasiprašo 5 min būti pastumdoma :)
Bet atsimenu tuos pirmus mėnesius, kai įsivaizdavau save pusę dienos bestumdančią vežimą kokiam parke, o realybėje net iš kiemo su vežimu nepavyko išeiti.. Mano vaikas vis verkdavo, prašydavosi ant rankų. Aplinkiniai vis sakydavo, kad reikia pratinti, po biški, su pertraukom, bandyti kitus vežimus.. Bet aš pabandžiau nešioklę. Iki tol nei domėjausi, nei žinojau apie jas. Bet tai buvo nuostabiausias dalykas, pats svarbiausias pirkinys, geriausias pagalbininkas ir svajonės, pasivaikščioti pusdienį parke, išsipildymas :)
Nešioklėje ji miegojo, žindė, būdraudama žvalgydavosi. Žinoma, bukim realistai, visokių situacijų buvo (klykimų, verkimų, protestų), bet gerokai rečiau, nei bet kur kitur.
Aušrinė yra jautri, tad jai ypač svarbu buvo būti šalia manęs, bet ir apskritai visiems kūdikiams yra svarbu būti arti. O nešioklė taip gelbėja.
Nešioklė tam tikra prasme atkuria mamos glėbį, kuriame vaikutis jaučiasi saugiausiai, nes tai labiausiai primena buvimą gimdoje. Jaučiamas mamos kvėpavimas, balsas, širdies plakimas, užtikrinama šiluma, pažįstamas kvapas, ritmingas judėjimas vaikštant - kas gali būti maloniau 😏
Ir mane užplūdo nostalgija ❤️ gaila, kad tie ilgi, lėti pasivaikščiojimai su ja, miegančia nešioklėje, kai aš galėdavau tiesiog dairytis aplinkui, stebėti gamtos pokyčius, gilintis į save, klausyti podcasto ir atsipalaiduoti, išaugti...
Tad, mamos, kurios dabar tai patiriate, mėgaukitės, netruks ilgai, kai nebepanešite arba jie lakstys savo kojomis :D
#naturalimotinyste #augtiauginant #nešiojimas
