Apie gimdymo patirtį

Kai laukiausi, ir kiek nerimastingai klausinėdavau neseniai gimdžiųsių draugių ar pažįstamų apie gimdymą, pasiruošimą jam ir patirtį, labai tikėdavausi išgirsti nuraminantį ir įkvėpiantį pasidalinimą, tačiau dauguma istorijų, kurios mane pasiekdavo, buvo persmelktos įtampa, skausmu, baime, ir kažkuo kas įvyko jai (mamai), bet ne procesas, kurį ji (mama) kartu su kūdikiu savalaikiškai išgyveno ir kontroliavo. Kai klausdavau, kiek ir kaip ruošėsi gimdymui, nekartą įvairiose formose išgirdau patarimą nesikoncentruoti tiek į gimdymą, nes vistiek "nėščia neliksi", arba "gimdymas eina ir praeina", o visas sudėtingumas atsiranda vėliau. Sutinku, kad gimdymas nėra vienintelis dalykas, ruošiantis vaikučio atėjimui, bet labai, labai svarbus. Taip, nėščia tikrai neliksi, bet pats procesas, kaip tai įvyksta, turi reikšmę, prasmę ir pasekmės tiek fiziniame, tiek psichologiniame ir emociniame lygmenyje, tiek ir tam, kaip klostysis ryšys su vaiku jam gimus. Pasiruošimas gimdymui suteikia moteriai tvirtumo, žinojimo, kas vyksta ir ko tikėtis, psichologininė būklė labai stipriai veikia gimdymo veiklą ir gali netgi nulemti gimdymo eigą. Taigi aš gimdymui ruošiausi. Daug skaičiau, domėjausi, žiūrėjau mokymų ir filmukų. Siurbiau į save ž