Motinystė ir tėvystė kupina gražių, mielų akimirkų, taip pat ir sunkių, pilnų stiprių emocijų. Ir tikrai visi tėvai patiria, kai trūksta kantrybė, kai nebeišeina suvaldyti savo emocijų (dažniausiai pykčio), kai visko tiek daug, kad nebeišeina atliepti vaiko poreikių, nebepavyksta atlaikyti jo stiprių emocijų, netinkamo elgesio, ribų bandymo. Kai pratrūkstam ir užrėkiam, pasakom
kažką negražaus, ignoruojam, trenkiam durim, išeinam atsikvėpti ir pan. O paskui, kai viskas nurimsta, atsliūkina tas sunkus kaltės jausmas. Tada prasideda galvoje savęs linčiavimas "kaip tu nesusivaldei", "kaip sau leidai taip pasielgti", "kaip turėjo tuomet jaustis tavo vaikas!" ir galiausiai "tu bloga mama"...
Bet ta kaltė čia niekuo niekam nepadeda. Ji net gi trukdo! Trukdo ilsėtis, trukdo miegoti, trukdo jaustis ramiai, užtikrintai, pasitikinčiai. Trukdo dėmesingai būti su vaiku, elgtis objektyviai, o ne vadamai kaltės jausmo. O svarbiausia, trukdo džiaugtis motinyste!
Įsivaizduokite, kad ta situacija, kurioje pratrūkote yra strelė, kuri įsminga ir sužeidžia. Aišku, kad jūs nenorėjot, žinoma, kad tai įvyko ne tyčia, buvot pervargę ir t. t. Tai žmogiška. O ta kaltė, savęs baudimas, linčiavimas, tai jau antra strėlė į tą pačią žaizdą!
Pirmoji strėlė yra pakankamai skausminga, nebereikia dar vienos.
Raskite atjautos sau, laiskite sau būti netobulu ir klysti, nesusivaldyti, pratrūkti. Nes tai žmogiška.
Daugiau atleisti sau, suprasti save, o ne teisti, bausti. Ir tai daryti ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaiko, nes jausdamasi geriau, savo vaiku irgi pasirūpinsite geriau ❤️
Jei jums patinka tai, ką rašome, kviečiame mus remti 🤗
https://www.patreon.com/naturalimotinyste
#naturalimotinyste #augtiauginant #rupintissavim