Šįryt minkau tešlą varškėčiams ir taip ramu! Žiūriu Ugnė sėdi sau susikaupusi ir piešia su pieštukais. Oho, pagalvojau. Nemaniau, kad kažkada ateis toks metas..
Praeina lygiai 20 sekundžių. Idilė baigiasi - pieštukai skrenda su visa pieštukine į visas keturias kambario puses, katinas išpūstom akim pašoka iš miego, Ugnė lekia akivaizdžiai su kažkokiais reikalais, per akimirką žiūriu jau nuvertė kėdę, katino sostą ir krūvą daiktų, atrado kitam kambary užslėptą rotuojamų žaislų dėžę, girdžiu viena ranka barškina kažkokius plastmasinius kiaušinius, kita - įsitvėrusi stumia rūbų kabyklą ir kartoja "važioja, važioja". Pakeliui įjungė robotą siurblį, namai ūžia, vaikui įvažiavus su rūbų kabykle į virtuvę, užuodžiu sauskelnės aromatą. Stoviu su tešlinom rankom, varškėčiai svyla, galvoj gaudžia, nežinau, nei ko čia griebtis pirmiausia!
Mintyse sau šypteliu: visgi geros buvo tos 20 sekundžių ramybės 😂
P.S. pastaruoju metu šis mažas žmogus taip greitai juda, kad visos nuotraukos gaunasi būtent taip 🤷♀️😂