Žaidimai
Žaidimas yra pats natūraliausias ir organiškiausias dalykas vaikų gyvenimuose. Žaidžia jie apie viską ir visaip, žaidimuose telpa jų visas pasaulis. Žaidimai prasidada jau naujagimystėje ir lydi visą likusį gyvenimą, tik kinta jų pobūdis, turinys ir brandumas.
Taigi svarbiausia šio posto mintis - vaikų nereikia mokyti žaisti!
Dažnai stebiu mamas ir tėčius žaidimų aikštelėse užsiimančius kontrolierių, kritikų, mokytojų ir vertintojų vaidmenis. "Eik žaisti ant tų sup

ynių, o ne ant šitų", "Tu ne taip žaidi, žiurėk kaip reikia", "Eik ten, o dabar eik ten, va ten bus tau įdomiau", "Tu per daug įsijautei, eisim namo", "Aš tau nebeduosiu šito žaidimo, jei tu su juo taip žaisi", "Daugiau čia neisim, nes tu nemoki žaisti"... ir taip toliau.. Kaip liūdna to klausytis. Kaip gaila matyti tuos vaikučius, kurie šiaip jau nieko